Daugeliui nesunku pastebėti, kad ilgai trunkantis didelis aplinkos triukšmas sukelia galvos skausmą. Bet iš tiesų net dirbant atviro tipo biure patiriamas triukšmas gali sveikatai pakenkti kur kas labiau – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytoja dr. Jelena Stanislavovienė sako, kad pirmiausiai nuolatinis didelis aplinkos garsas gali lemti klausos problemas, bet pasitaiko atvejų, kai jis sukelia ir rimtesnių sveikatos problemų. Ekspertė tikina, kad nuo netiesioginio triukšmo poveikio biurų darbuotojai turėtų saugotis patys, o Lietuvoje atliktas pilotinis eksperimentas sufleruoja triukšmą slopinančių ausinių naudą.
Darbdaviai privalo įvertinti triukšmą
Lietuvoje atlikti tyrimai nagrinėja triukšmo paplitimą darbovietėse – įvairių tyrimų duomenimis, Lietuvoje viešojo administravimo, švietimo, sveikatos sektoriuose nuo ketvirtadalio iki penktadalio darbuotojų nurodo, kad jiems tenka dirbti triukšmingoje aplinkoje. Šiuose sektoriuose triukšmu skundžiasi nuo penktadalio iki ketvirtadalio darbuotojų. Pasak dr. J. Stanislavovienės, mūsų šalyje darbdaviai yra įpareigoti vertinti triukšmo daromą žalą darbo vietoje.
„Daugelis iš mūsų negali pasakyti, kad savo darbo vietoje niekada nepatiria triukšmo. Net nekalbant apie vietas, kur triukšmas gali būti labai galingas, galima sakyti, kad triukšmo problema šiandien yra aktuali bet kurioje darbovietėje. Mūsų šalyje galiojantys teisės aktai mus saugo nuo reikšmingo triukšmo poveikio, o jo riziką atskirai turi įvertinti kiekvienas darbdavys – numatyti šalinimo ir mažinimo priemones, informuoti ir mokyti darbuotojus, kaip reikia dirbti triukšme, atlikti darbuotojų, dirbančių triukšmingoje aplinkoje profilaktinius sveikatos patikrinimus (tais atvejais, kai triukšmas darbovietėje siekia 82 decibelus ir daugiau)“, – sako mokslininkė.
Kenkia ne tik klausai
J. Stanislavovienė pabrėžia, kad šie teisės aktai pirmiausiai saugo darbuotojus nuo triukšmo sukelto klausos praradimo. Jei darbo aplinkoje triukšmas visuomet pakankamai didelis – apie 80-90 decibelų – ir nuolat jame dirbama, ilgainiui rizikuojama prarasti klausą. Dažnai dėl triukšmo pasitaiko tokie klausos sutrikimai, kai nebegirdima aukšto dažnio garsų, prasideda klausos praradimas arba dalinis apkurtinimas ir kiti.
Vis dėlto, sako ekspertė, triukšmo darbe pasekmės gali būti ne vien klausos sutrikimai. Tyrimai rodo, kad triukšmas gali sukelti ir kitokį, netiesioginį fizinį poveikį. Prancūzijoje atliktas ir 2017 m. publikuotas tyrimas, kuriame dalyvavo 617 biurų darbuotojų iš 27 kompanijų parodė, jog triukšmas darbo vietoje yra vienas pagrindinių diskomfortą darbuotojams sukeliančių veiksnių. Net 53 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad jų darbo aplinka biure yra triukšminga arba labai triukšminga, o patiriamas triukšmas neabejotinai veikė jų gebėjimą susikoncentruoti ir darbingumą.
„Žinome, kad triukšmas gali turėti ir netiesioginį poveikį – didina streso lygį, mažina darbingumą ir susikaupimą, paveikia atmintį ar net koordinaciją. Tyrimai rodo, kad didelė dalis atviro tipo biurų darbuotojų susiduria su triukšmu, kuris neretai sukelia ir fizinius negalavimus, pavyzdžiui, galvos skausmą, emocinius pokyčius, jautrumą. Išsiaiškinta, kad triukšmo poveikis gali didinti stresą bei įtampą, nerimą, lemti širdies ir kraujagyslių ligas, padidinti kraujospūdį, gali padažnėti nervų ligų atvejų. Mūsų teisės aktai nuo šio netiesioginio poveikio biurų darbuotojus saugo nepakankamai. Manau, kad atvirų biurų darbuotojai dažniau gali susidurti būtent su tokiu netiesioginiu triukšmo poveikiu“, – svarsto J. Stanislavovienė.
Gali apsaugoti ausinės?
Specialistė sako, kad dėl netiesioginio triukšmo poveikio, nuo kurio žalos neapsaugo Lietuvoje galiojantys teisės aktai, biurų darbuotojams turėtų padėti darbdavys. Tai galima daryti bandant užtikrinti triukšmo biure mažinimo taisykles, ir patiems darbuotojams imantis asmeninių priemonių.
Lietuvoje spalio mėnesį pirmą kartą buvo atliktas pilotinis eksperimentas, kuriame buvo stebimi dalyvių širdies ritmo pokyčiai atviro tipo biure dirbant su triukšmą slopinančiomis ausinėmis ir be jų. Pilotinį eksperimentą, kuriame dalyvavo po 3 skirtingų profesijų vyrus ir moteris, atliko KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto specialistai, o eksperimento metu naudotos „Huawei FreeBuds Pro“ belaidės garsą slopinančios ausinės.
„Pastebėta, kad net 4 iš 6 tyrimo dalyvių širdies dūžiai sumažėję arba žymiai sumažėję eksperimento dieną, dalyviams darbo metu dėvint triukšmą ir garsą slopinančias ausines. Galima daryti prielaidą, darbas su ausinėmis turėjo stiprią įtaką jų produktyvumui ir susikaupimui. Taip pat pastebėjome, kad dirbant su ausinėmis kai kuriems eksperimento dalyviams sumažėjo aplinkos dirgiklių, kurie taip pat gali lemti streso lygį. Tyrimas patvirtina ir kitą dalyką – yra žmonių, kurie yra žymiai jautresni triukšmui, kitų triukšmas neveikia visai“, – sako KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto vadovė dr. Eleonora Šeimienė.
Anot jos, eksperimento dalyviai išskyrė, jog labiausiai susikaupti darbinėje aplinkoje trukdo kolegų pašnekesiai, diskusijos, pokalbiai, pašaliniai biuro garsai (kolegų vaikščiojimas, taip pat muzika, radijas), atsitiktinis triukšmas. Įdomu tai, kad dauguma dalyvių savo gebėjimą susikaupti darbinėje. aplinkoje vertina vidutiniškai, o paklausti teigia, kad labiausiai savo darbo aplinkoje gali susikaupti, kai dirba ne darbo valandomis ir beveik nėra kolegų aplinkoje, taip pat, kai darbo metu naudoja ausines.
Kas yra ir kaip veikia triukšmo slopinimas?
Anot Šarūno Urbono, „Huawei“ produktų vadovo Lietuvoje, garso slopinimas – kaip ir triukšmo poveikis mums – yra labai individualus dalykas, todėl jį taip pat reikia prisitaikyti pagal save.
„Kas yra garso slopinimas ir kaip jis veikia iš technologinės pusės? Kalbant paprastai, dirbtinis intelektas, naudodamasis garsą aptinkančiais mikrofonais, išskiria triukšmą, o tada sukuria tikslius antigarsinius signalus ir jį slopina. Būtent ši technologija taikoma ir eksperimente naudotose ausinėse „Huawei FreeBuds Pro“ ir ji vadinama hibridiniu aktyviu triukšmo slopinimu. Šios ausinės leidžia pasiekti net iki 40 decibelų triukšmo slopinimo efektą, todėl net prie labai didelio triukšmo jos leidžia pajausti ramybę ir atsipalaiduoti. Kita vertus, kiekvienas žmogus skirtingai prisitaiko prie triukšmo ar savo aplinkos, todėl ir naujose ausinėse yra ne vienas, bet trys skirtingi režimai. Pagal tai, kur esame, ausinės nuskaito mūsų aplinką ir priklausomai nuo to kur esame – restorane, oro uoste, biure ar pan. – pasiūlo pritaikyti atitinkamą garso slopinimo režimą. Taigi, galima sakyti, kad tokios ausinės – šiuolaikinis išmanus būdas kontroliuoti savo savijautą ir produktyvumą net triukšmingose aplinkose“, – apibendrina Š. Urbonas.
