Bulvių rastume kiekvieno lietuvio virtuvėje – retas be jų patiekalų apsieina bent dieną. Jos nebrangios ir yra puikus, sotus įvairių patiekalų ingredientas. Be to, pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, bulvės taip pat yra labai maistingos. Jose gausu sudėtinių angliavandenių, skaidulų ir svarbiausių mineralinių medžiagų bei kai kurių vitaminų. Tiesa, geriausia valgyti virtas arba orkaitėje be papildomų riebalų keptas bulves. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad bulvės – viena mėgstamiausių lietuvių daržovių, o šią savaitę tinklo parduotuvėse verta nepraleisti ir specialios 61 proc. nuolaidos. Iš jų po švenčių galima pasigaminti pigių bei gardžių patiekalų.
Kalio šaltinis
XVI a. pabaigoje į Europą atvežtas bulvių gumbas greitai tapo mitybos pagrindu, nes buvo lengvai pritaikomas įvairioms klimato ir dirvožemio sąlygoms. Šiandien bulvės auginamos visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą.
Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, bulvės yra ne tik nebrangios, bet ir labai maistingos. Jose gausu sudėtinių angliavandenių, skaidulų ir svarbiausių vitaminų, tokių kaip C ir B6, kuris dalyvauja daugiau kaip šimte žinomų fermentinių reakcijų, pavyzdžiui, reikalingų ląstelių dauginimuisi bei nervų sistemos veiklai. Piridoksino (vitamino B6) stoka siejama su ryškesniais depresijos simpromais, o pakankamas jo kiekis reikalingas Alzheimerio ligos prevencijai.
„Kalbant apie mineralines medžiagas, bulvės yra gausus kalio, reikalingo širdies veiklai palaikyti, šaltinis, taip pat jose yra nedidelis kiekis magnio ir geležies. Netrūksta ir kitų B grupės vitaminų. Vidutinė virtų bulvių porcija suteikia daugiau nei 10 proc. vitaminų B1, B2 ir folio rūgšties paros poreikio. Jose taip pat yra daug mineralinių medžiagų: seleno, kalio, fluoro ir geležies. Dėl savo maistinių savybių ir gausaus krakmolo kiekio bulvės nenusileidžia grūdinėms kultūroms, nes jose gausu kompleksinių angliavandenių, o baltymų sudėtis sudaro vos 2 proc.“, – vardija gydytoja dietologė.
Tačiau dr. E. Gavelienė pataria vengti bulves gardinti spirgučiais ir riebiais padažais, kepti ar gruzdinti jas dideliame riebalų kiekyje, nes toks gaminimo būdas mažina bulvėse randamų naudingų medžiagų kiekį, o patiekalą papildo sveikatai žalingais komponentais: sočiųjų riebalų pertekliumi, transriebalų rūgštimis. Pastarosios tiesiogiai siejasi su širdies ligų, vėžio rizika. Anot jos, geriausia valgyti virtas arba orkaitėje be papildomų riebalų keptas bulves: „Tiesa, reikalingas ir saikas: taip paruoštų bulvių per dieną galima suvartoti apie 100–200 gramų. Jos gana sočios, bet ne itin kaloringos: 100 gramų virtų bulvių yra 75 kalorijos, tačiau pridėjus minėtų priedų, bulvių kaloringumas gali padidėti net 10 kartų.“
Išradingai gaminant – galima sutaupyti
Viena iš puikiausių bulvių savybių – platus jų pritaikymas virtuvėje. Nesvarbu, ar tai būtų trintos, virtos ar keptos, jos puikiai tinka daugybei patiekalų. Bulvių universalumas neturi ribų – nuo gardžios bulvių košės, kuri primena vaikystę, iki lietuvių mėgstamų cepelinų, bulvinių blynų ir traškių auksinių bulvyčių.
Pasak prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, išradingai gaminant patiekalus su bulvėmis galima nemažai sutaupyti, jei jomis ir kitomis daržovėmis keisime mėsą. „Susiruošus gaminti lietuviškus patiekalus, patartina rinktis krakmolingas bulves, o salotoms labiau tinka mažiau krakmolingos, nebirios, kurios verdamos išlaiko savo formą. Tam, kad būtų lengviau atskirti, prekybos centruose bulvės fasuojamos į maišelius su skirtingų spalvų juostelėmis. Įvairiais metų laikais mėgstamos ir specialios bulvės, pažymėtos privačia „Rimi“ etikete, skirtos kepimui orkaitėje arba grilyje. Rūšines bulves geriausia virti su lupenomis, tai padės nepakisti bulvių struktūrai apdorojimo metu“, – pataria specialistė.
Kviečiame išbandyti nebrangius, tačiau gardžius patiekalus iš bulvių.
RECEPTAI
Keptų bulvių skiltelės
Patiekalui reikės:
2-3 vidutinio dydžio bulvių;
Alyvuogių aliejaus;
Druskos ir pipirų (pagal skonį);
Paprikos (neprivaloma).
Gaminimo eiga:
- Įkaitinkite orkaitę iki 200 °C.
- Bulves nuplaukite ir supjaustykite skiltelėmis.
- Bulvių skilteles dubenyje sumaišykite su alyvuogių aliejumi, druska, pipirais ir paprika (jei naudojama).
- Išdėliokite skilteles ant kepimo skardos vienu sluoksniu.
- Kepkite 30-40 min. arba kol bulvės taps auksinės spalvos ir traškios.
Bulvių košės paplotėliai
Patiekalui reikės:
Bulvių košės (likusios arba šviežiai pagamintos);
Duonos trupinių;
Kiaušinių;
Druskos ir pipirų;
Kepimo aliejaus.
Gaminimo eiga:
- Sumaišykite bulvių košę su džiūvėsėliais, plaktu kiaušiniu, druska ir pipirais.
- Iš mišinio suformuokite nedidelius paplotėlius.
- Keptuvėje ant vidutinės ugnies įkaitinkite aliejų.
- Kepkite paplotėlius, kol abi pusės taps auksinės spalvos.
- Patiekite su kečupu arba mėgstamu padažu.
Bulvių ir daržovių sriuba
Patiekalui reikės:
2-3 vidutinio dydžio bulvių, supjaustytų kubeliais;
2 morkų, supjaustytų griežinėliais;
1 svogūno supjaustyto kubeliais;
2 skiltelių česnakų (susmulkintų);
4 puodelių daržovių sultinio;
Druskos ir pipirų pagal skonį;
Žolelių mišinio (čiobreliai, rozmarinai arba raudonėliai).
Gaminimo eiga:
- Pakepinkite svogūnus ir česnakus, kol suminkštės.
- Į puodą sudėkite kubeliais supjaustytas bulves ir griežinėliais supjaustytas morkas.
- Supilkite daržovių sultinį ir užvirkite.
- Sumažinkite ugnį, įberkite druskos, pipirų ir žolelių ir virkite, kol daržovės suminkštės.
- Dalį bulvių sutrinkite bulvių trintuvu, kad sriuba būtų tirštesnės konsistencijos.
Skanaus!
