Silkės rūšis, stulbinanti skonių receptorius: gydytoja dietologė įvardijo šio delikateso išskirtinę savybę

Silkė receptai

„Matjes“ – tai jaunos silkės, sužvejojamos dar nesubrendusios. Jos paprastai gaudomos pavasarį, dar iki neršto, tačiau dažnai matomos patiektos ir ant šventinių stalų. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, ji, kaip ir įprasta silkė, pasižymi gerosiomis maistinėmis savybėmis, tačiau labiausiai vertinama dėl savo gurmaniško skonio.  Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva teigia, jog „Matjes“ silkė populiari Šiaurės Europos šalyse, ypač Nyderlanduose, Vokietijoje ir Skandinavijoje: ji dažnai vartojama kaip delikatesas ir paprastai patiekiama kaip įvairių patiekalų dalis. Vis dėlto, lietuviškam stalui kviečiame išmėginti šios silkės paruošimą su jau gerai pažįstamais skoniais: gomurį kutenantis krienų kremas ir švelnios tekstūros virtos bulvės iš naujo atskleis tradicinius skonius.

Gurmanišku požiūriu vertingas produktas

Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pasakoja, jog iš esmės „Matjes“ silkė yra daugiau gurmanišku požiūriu vertingas produktas, tačiau, kadangi – tai riebi žuvis, bet jauna, sunkiųjų metalų ir kitų medžiagų, kurios galėtų susikaupti riebioje žuvyje, plaukiojančioje nešvariuose vandens telkiniuose, yra mažiau.

„Kalbant apie įtaką sveikatai, silkė yra priskiriama riebių žuvų grupei. Ji sveikatai naudinga, nes galima įvardinti kaip omega-3 riebalų rūgščių, lengvai įsisavinamų baltymų bei tam tikrų mikronutrientų (kaip seleno, geležies, vitamino D) šaltinį. Būtent „Matjes“ silkė yra jauna, neturėjusi ikrų. Paprastai ji šiek tiek daugiau turi riebalų, yra švelnesnio skonio lyginant su įprasta silke, turi savyje mažiau druskos ir dažniausiai būna specialiai marinuojama, tarytum „dūmo“ ar rūkytos žuvies skonio marinate. Tai daroma tam, kad būtų galima paryškinti jos natūralų skonį“, – sako dr. E. Gavelienė. 

Dalis gali įeiti į bendrą žuvies suvartojimo normą

Gydytoja dietologė priduria, jog „Matjes“ silkės suvartojimo norma turėtų įsiskaičiuoti į bendrą suvartojamos žuvies normą: „Savaitei tai būtų apie 300-400 g, tad dalis šio kiekio gali ateiti ir iš suvalgomos „Matjes“ silkės. Vis dėlto, nepaisant to, jog ši silkė pasižymi mažesniu druskingumu, ji vis tiek yra sūdytas produktas, tad juo mėgautis reikėtų saikingai, ypač tai daryti turėtų žmonės, kurie turi suvartoti mažiau druskos.“

Šiaurės Europos delikatesas

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva sako, jog „Matjes“ silkė yra giliai įsišaknijusi Šiaurės Europos šalių, ypač Nyderlandų, Vokietijos ir Skandinavijos kulinarijos tradicijose, o jos skonis ir paruošimas gali šiek tiek skirtis, priklausomai nuo regiono ir vietos kulinarinių tradicijų.

„Ši tradicija susijusi su sezoniniu silkių jauniklių rinkimu pavasarį, paprastai prieš žuvims visiškai subręstant. Silkės sūdomos ir marinuojamos saldžiarūgščiame acto, cukraus ir prieskonių mišinyje. Šis procesas ne tik suteikia žuviai išskirtinį skonį, bet ir išsaugo jos švelnią tekstūrą. O pagrindinė „Matjes“ silkės kultūrinė reikšmė – tai jos ryšys su sezoninėmis šventėmis ir tradicijomis: ši silkė dažnai patiekiama ant šventinio stalo su svogūnais, marinuotais agurkėliais ir kaparėliais“, – teigia O. Suchočeva. 

Rinktis galima iš trijų pagrindinių rūšių

O. Suchočeva pasakoja, kad „Matjes“ silkės skonis gali skirtis priklausomai nuo to, kaip ji paruošta – ar aliejuje, ar be aliejaus, ar sūdyta: kiekvienas gaminimo būdas jai suteikia savitumo ir prisideda prie bendros patirties mėgaujantis šiuo tradiciniu Šiaurės Europos delikatesu.

„Matjes“ silkė gali būti marinuojama švelniame saldžiarūgščiame sūryme, po to pakuojama į aliejų. Aliejus suteikia žuviai sodrios tekstūros ir subtilaus papildomo skonio, taip pat saldžiarūgščio marinato ir aliejaus derinys suteikia silkei išbaigtą ir pikantišką skonį. O paruošta be aliejaus „Matjes“ silkė vis dar marinuojama saldžiarūgščiame sūryme: šiame variante natūralus silkės skonis išryškėja jau be papildomo aliejaus. Kai „Matjes“ silkė specialiai sūdoma, paprastai tai daroma sausu druskos mišiniu, todėl jos tekstūra būna tvirtesnė. Sūdyta „Matjes“ silkė paprastai turi ryškesnį skonį. Dar šventiniam stalui, be šios rūšies silkės, pasirinkimo turime išties nemažai: silkių filė su ir be aliejaus, taip pat su priedais – svogūnais, daržovėmis, žolelėmis, dūmų skonio ir kitų, tad kiekvienas tikrai ras sau tinkamą variantą“, – pažymi O. Suchočeva.

Derinkite netradicinį lietuviško šventinio stalo ingredientą – „Matjes“ silkę – su tradicinio skonio pagardais – gomurį kutenančiu krienų kremu ir švelnios tekstūros virtomis bulvėmis. 

„Matjes“ silkė su krienų kremu

Silkės paruošimui reikės:

400 g „Matjes“ silkės;

600 g bulvių;

50 g sviesto;

1 ryšulėlio krapų, smulkiai supjaustytų.

Krienų kremui reikės: 

200 g  grietinės;

50 g krienų;

Pagal skonį druskos.

Garnyrui reikės:

1 vnt. raudonojo svogūno;

Šiek tiek krapų.

Gaminimo eiga:

  1. Supjaustykite silkę gabaliukais.
  2. Išvirkite bulves ir nupilkite vandenį. Ištirpinkite sviestą ir sumeskite bulves. Prieš pat patiekdami pabarstykite krapais.
  3. Grietinę suplakite taip, kad ji taptų puri. Įmaišykite krienus, pagardinkite druska.
  4. Papuoškite raudonojo svogūno griežinėliais ir šviežiais krapais. 

Skanaus!

TAIP PAT SKAITYKITE