XVI a. Europoje pradėjus auginti bulves, įvyko revoliucija žemės ūkyje ir daugelyje žemyno dalių buvo sušvelninta opi bado problema. Taip pat šios daržovės tapo pagrindine kultūra daugelyje Europos šalių ir net iki šiol bulvės yra išlikusios populiariu, bet ir pigiu maisto produktu. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad jos – vitamino C šaltinis, tad ir žiemos laikotarpiu yra tinkamos imuniteto stiprinimui. O prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva sako, kad jau dabar galima dairytis atvežtinio šviežių bulvių derliaus – tokios bulvės tiks mėgstantiems sočiai, gardžiai, bet ir pigiai pavalgyti.
Vitamino C šaltinis
Bulvės priklauso nakvišinių šeimai ir yra viena iš labiausiai vartojamų daržovių visame pasaulyje. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pabrėžia, kad šios daržovės yra puikus sudėtinių angliavandenių ir kitų sveikatai palankių medžiagų šaltinis.
„Bulvės taip pat užtikrina ilgalaikį energijos išsiskyrimą, todėl puikiai tinka pastoviam cukraus kiekiui kraujyje palaikyti ir išvengti jo šuolių bei kritimų. Be angliavandenių, bulvėse dar yra įvairių kitų svarbių maistinių medžiagų: jos yra geras vitamino C šaltinis, ypač jei valgomos su odele, kuri taip pat suteikia maistinių skaidulų. O, kaip žinia, vitaminas C labai svarbus imuninės sistemos veiklai, odos sveikatai ir žaizdų gijimui. Be to, bulvėse yra kalio – elektrolito, kuris padeda reguliuoti kraujospūdį ir palaikyti tinkamą raumenų funkciją“, – sako gydytoja dietologė.
Paruošimo būdas lemia palankumą sveikatai
Dr. E. Gavelienė atkreipia dėmesį, jog nepaisant bulvių maistinės vertės, jų paruošimo būdas gali turėti didelę įtaką sveikatai: verdant, kepant ar verdant garuose bulves be pridėtinių riebalų ar per didelio kiekio druskos, išsaugoma jų maistinė vertė, o suvartojamų kalorijų kiekis išlieka ribotas.
„Tačiau kepant bulves arba ruošiant jas su daug riebalų turinčiais priedais, tokiais kaip sviestas, sūris ar grietinė, bulvių patiekalo kaloringumas ir sočiųjų riebalų kiekis gali padidėti, o tai gali sumažinti jų palankumą sveikatai. Bendrai tam, kad mityba būtų optimali, patartina į savo racioną įtraukti įvairių rūšių bulvių. Tokia įvairovė užtikrina didesnį gaunamų vitaminų, mineralų ir fitonutrientų kiekį“, – pataria gydytoja dietologė.
Išsiilgusiems šviežumo
Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva sako, kad importiniu šviežių bulvių derliumi pirkėjai galės mėgautis nuo vasario vidurio iki Joninių, o po jų, maždaug birželio viduryje, bus galima įsigyti ir pigių lietuviškų bulvių.
„Šviežių bulvių derlių planuojame gauti iš Egipto jau vasario 12–18 dienomis. Tikimės, kad neiškils nenumatytų veiksnių, mat Europos šalyse vykstantys streikai yra sutrikdę logistiką. Bendrai minėtos bulvės yra ankstyvosios „Spuntos“ veislės. Ji nėra itin krakmolinga, o jos spalva – šviesi. Taip pat pirmiausia prekiausime fasuotomis importinėmis bulvėmis, o paskui pereisime ir prie sveriamų. Labiausiai tokios bulvės tinka virimui, salotoms, taip pat „Spuntos“ veislės bulvės gali tikti ir pigių patiekalų, pavyzdžiui, blynų gamybai, tačiau reikėtų į jų tešlą įtarkuoti senesnių bulvių arba pridėti krakmolo, miltų – taip jie bus tvirtesni“, – pataria O. Suchočeva.
Kaip išsaugoti bulvių perteklių?
O. Suchočeva pasakoja, jog nors bulvės ir yra pigus produktas, tačiau – sunkiai atsibostantis dėl didelės šios daržovės rūšių įvairovės bei daugybės jų paruošimo būdų: net ir atsiradus jų pertekliui, galima šias daržoves užsišaldyti.
„Norint užsišaldyti bulvių reikėtų jas 3–5 minutes blanširuoti verdančiame vandenyje, po to atvėsinti ir gerai nusausinti. Blanširuotas bulves padalykite į porcijų dydžio pakuotes ir ant jų užklijuokite etiketes su datomis. O paruoštas naudoti šaldytas bulves atšildykite šaldytuve ir dėkite jas, pavyzdžiui, į sriubas ar troškintus patiekalus“, – sako prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė.
Pasigaminkite neįprastos, tačiau pigios, gardžios ir kvapnios naminės bulvių duonos.
RECEPTAS
Naminė bulvių duona
Duonai reikės:
300 ml drungno vandens;
30 g ir 5 g cukraus (padalyti);
7 g aktyvių sausų mielių;
600 g miltų;
240 g virtų, sutrintų bulvių;
10 g druskos;
90 g suminkštinto sviesto ir sviesto kepimo indui patepti;
30 g ištirpinto sviesto;
Šiek tiek alyvuogių aliejaus;
Gaminimo eiga:
- Nedideliame dubenėlyje sumaišykite drungną vandenį ir 1 arbatinį šaukštelį cukraus. Ant viršaus užbarstykite mielių ir palikite pastovėti, kol pradės putoti (apie 10 minučių). Įmaišykite mieles į vandenį.
- Į didelį dubenį suberkite miltus, likusius 2 šaukštus cukraus ir druską. Švariomis rankomis palaipsniui įmaišykite mielių mišinį (šiuo metu jis bus sausas ir trupantis), tada sudėkite bulves ir kruopščiai išmaišykite, kol neliks sausų vietų. Po 1 šaukštą įmaišykite suminkštintą sviestą, tada išverskite ant lengvai miltais pabarstyto paviršiaus ir minkykite iki vientisos masės dar 2-3 minutes.
- Didelį dubenį patepkite alyvuogių aliejumi ir perkelkite tešlą į dubenį. Uždenkite virtuviniu rankšluosčiu ir palikite kambario temperatūroje, kol tešla padvigubės, maždaug 1 valandą. Tuo tarpu sviestu patepkite dviejų kepimo formų vidų.
- Švarų paviršių lengvai pabarstykite miltais, tada ranka suspauskite kumštį ir švelniai įspauskite į pakilusios tešlos vidurį. Išverskite tešlą ant paviršiaus, porą kartų paminkykite ir suformuokite rutulį. Tešlą perpjaukite per pusę. Į paruoštas kepimo formeles sudėkite kiekvieną pusę pjūviu žemyn. Vėl uždenkite ir leiskite pakilti dar 45 minutes. (Šiuo metu tešla turėtų būti pakilusi virš kepimo skardos kraštų.) Įkaitinkite orkaitę iki 200 °C maždaug 30 minučių po 45 minučių kildinimo.
- Aptepkite kepinių viršų puse ištirpinto sviesto ir kepkite ant vidurinės orkaitės lentynos apie 30 minučių.
- Iškeptus duonos kepalus aptepkite likusiu ištirpintu sviestu. Prieš pjaustydami leiskite visiškai atvėsti.
Skanaus!
