Mityba, kurioje gausu daržovių, nėra vien tik naujausių sveikatos tendencijų sekimas, tai – esminis žingsnis siekiant aprūpinti savo organizmą būtinomis maistinėmis medžiagomis. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė atkreipia dėmesį, kad geriausia rinktis vietines sezonines daržoves, nes tai padeda prisitaikyti prie natūralių aplinkos ritmų ir užtikrina, kad vartojami šviežiausi ir kokybiškiausi produktai. Taip pat, anot prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, nors daržovių asortimentas – itin platus: nuo ryškiaspalvių lapinių žalumynų iki gerai pažįstamų šakniavaisių – pirkėjų favoritėmis vis tik išlieka vietinių augintojų tiekiamos daržovės. O „Rimi“ maisto technologai kviečia pasilepinti izraelietiška kiaušiniene – šakšuka – su kalnu daržovių: atstos sočius pietus ir tiks dalijimuisi su draugais.
Neverta abejoti daržovių nauda sveikatai
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė atkreipia dėmesį, kad daržovės – tai maisto produktai, kuriuose gausu pagrindinių maistinių medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui: „Daržovėse paprastai gausu tokių vitaminų kaip A, C, folio rūgšties, taip pat mineralų – kalio, magnio – bei maistinių skaidulų. Šios maistinės medžiagos atlieka svarbų vaidmenį palaikant gerą sveikatą, imuninės sistemos veiklą, skatinant virškinimą ir užkertant kelią lėtinėms ligoms. Be to, svarbu turėti mintyje, kad jei norite gauti įvairių maistinių medžiagų, į savo racioną turėtumėte įtraukti įvairių daržovių. Skirtingų spalvų daržovės turi fitonutrientų, antioksidantų ir sveikatą stiprinančių junginių. Taip pat stenkitės vartoti įvairias lapines, kryžmažiedes, šaknines daržoves ir kt.“
„Žinoma, daržovės yra ir puikus maistinių skaidulų šaltinis, kurios svarbios virškinimo sveikatai, sveikam svoriui palaikyti ir cukraus kiekiui kraujyje stabilizuoti. Daug skaidulų turinčios daržovės gali padėti reguliariai tuštintis ir išvengti vidurių užkietėjimo. Dar daugelyje daržovių, pavyzdžiui agurkuose, cukinijose ir salotose, yra nemažai vandens, todėl jos padeda užtikrinti bendrą skysčių balansą. Be to, daržovės turi mažai kalorijų ir daug skaidulinių medžiagų, todėl yra puikus pasirinkimas svoriui reguliuoti. Jos suteikia maistui masės, todėl galite jaustis sotūs ir patenkinti, nors ir suvartojate mažiau kalorijų. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad daržovėse esantys antioksidantai ir fitonutrientai padeda vengti širdies ligų, diabeto, nutukimo, tam tikrų vėžinių susirgimų rizikos“, – pabrėžia gydytoja dietologė.
Kaip gaminti maistą, kad daržovėse išliktų kuo daugiau maistingųjų medžiagų?
Anot dr. E. Gavelienės, daržovių troškinimas garuose yra vienas geresnių paruošimo būdų, nes taip išsaugomos maistinės medžiagos, be to, kai kurių daržovių naudingos medžiagos atsiskleidžia būtent terminio paruošimo metu, pavyzdžiui, likopenas pomidoruose. „Tie 400 g daržovių, kurias rekomenduojama suvartoti per dieną, gali būti pačių įvairiausių patiekalų pavidalu. Šviežios, garintos, troškintos, raugintos, sutrintos į kokteilius ir pan. Ruošiant daržoves, svarbu nepersistengti su kitais priedais. Pavyzdžiui, geriau naudoti aliejų, ne gyvūninės kilmės riebalus: sviestą, grietinę, taukus. Aliejų rinktis pagal ruošiamą patiekalą: salotoms tiks saikingas kiekis pavyzdžiui linų sėmenų, alyvuogių aliejus, karštiems patiekalams – rapsų. Be to, šaldytos ir konservuotos daržovės taip pat gali būti maistingos, nes jos dažnai renkamos ir perdirbamos, kai yra labiausiai sunokusios. Tačiau svarbu rinktis produktus be pridėtinio cukraus ar per didelio druskos kiekio“, – pažymi dietologė.
„Taip pat rekomenduočiau atsižvelgti į daržovių sezoniškumą ir užauginimo vietą. Vietoje užaugintos daržovės dažnai skinamos per patį sunokimo piką, todėl jų skonis, tekstūra ir maistinė vertė yra optimalūs. Tai reiškia, kad valgymas bus ne tik malonesnis, bet ir sveikatai naudingesnis, nes daržovės bus išraiškingo skonio, kvapo. Dėl tokių veiksnių, kaip ilgas laikymas, temperatūros pokyčiai ir šviesos poveikis, ilgus atstumus vežamos daržovės gali prarasti maistinių medžiagų. Vietos kilmės daržovių kelias nuo ūkio iki stalo yra trumpesnis, todėl sutrumpėja laikas, per kurį maistingosios medžiagos praranda savo vertę“, – pasakoja dr. E. Gavelienė.
Labiausiai mėgsta lietuviškas daržoves
Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovės teigimu, visuose „Rimi“ prekybos centuose galima įsigyti lietuviškų daržovių: įvairių rūšių ridikėlių, morkų, bulvių, kopūstų, o svarbiausia – šviežių lietuviškų ilgavaisių ir trumpavaisių agurkų, svogūnų laiškų, salotų bei kitų vietinių gėrybių. „Be to, ištisus metus prekybos centruose galima rasti vertikaliose lysvėse užaugintų salotų bei mikrožalumynų. Pastebime, kad vyraujant šiltiems orams, pirkėjai nori maitintis sveikiau, tad šviežio derliaus ieško parduotuvių lentynose. Tiesa, mūsų pirkėjams svarbūs ne tik sveikesni, bet ir tvaresni pasirinkimai, todėl jie labiausiai vertina Lietuvoje užaugintas daržoves“, – tikina O. Suchočeva.
„Renkantis vietoje užaugintas daržoves, galima sumažinti anglies dioksido pėdsaką, susijusį su transportavimu. Pirkdami vietoje, remiame regioninius ūkininkus ir sumažiname poreikį naudoti tolimojo transportavimo būdus, o tai padeda sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir palaiko tvaraus ūkininkavimo praktiką“, – priduria ekspertė.
O. Suchačeva taip pat primena, kad norintys suspėti pasimėgauti šviežiausiu vasaros daržovių derliumi bei sutaupyti, gali tą daryti iš anksto planuodami pirkinius ir pasinaudodami „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikiančia asmeninius pasiūlymus, papildomas nuolaidas arba kaupimą nuo išleistos sumos.
Maisto technologai kviečia pasilepinti vasariškąja šakšuka su kalnu daržovių: atstos sočius pietus ir tiks dalijimuisi su draugais.
RECEPTAS
Vasariškoji šakšuka
Šakšukai reikės:
4 riekelių raugo duonos;
2 v. š. alyvuogių aliejaus;
2 v. š. nesūdyto sviesto;
1 poro, perpjauto per pusę ir susmulkinto;
½ a. š. aitriųjų pipirų dribsnių;
Jūros druskos ir pipirų pagal skonį;
1 vnt. mažos cukinijos, supjaustytos griežinėliais;
Saujos svogūno laiškų, supjaustytų;
80 g petražolių, sukapotų;
½ citrinos sulčių;
4 kiaušinių;
80 g fetos sūrio, sutrupinto;
1 v. š. laiškinio česnako;
1 v. š. kalendros, sukapotos;
2 avokadų, supjaustytų kubeliais.
Gaminimo eiga:
- Įkaitinkite grilio keptuvę ant vidutinio stiprumo ugnies. Abi duonos riekeles iš abiejų pusių patepkite alyvuogių aliejumi. Ant grotelių kepkite abi duonos puses, kol jos taps traškios ir išryškės grilio žymės, maždaug 2 minutes. Nuimkite nuo ugnies.
- Likusį aliejų su sviestu įkaitinkite 30 cm skersmens keptuvėje ant vidutinės ugnies, kol sviestas ištirps. Sudėkite porą, 1/4 arbatinio šaukštelio aitriųjų pipirų dribsnių ir žiupsnelį druskos. Kepkite ir maišykite 5 minutes. Sudėkite cukinijas ir žaliuosius svogūnus, tada pagardinkite druska ir pipirais. Išmaišykite ir toliau troškinkite 3 minutes. Sudėkite špinatus; dar pagardinkite druska ir pipirais. Uždenkite keptuvę ir leiskite špinatams išsitroškinti. Įmaišykite šviežias petražoles ir citrinos sultis; dar pakepkite 1 minutę.
- Padarykite keptuvėje 4 nedideles duobutes ir į kiekvieną atsargiai įmuškite po kiaušinį. Kiekvieną kiaušinį pagardinkite druska, pipirais ir likusiais aitriųjų pipirų dribsniais. Uždenkite keptuvę ir kepkite, kol tryniai taps norimo minkštumo, apie 5 minutes.
- Padėkite keptuvę atvėsti. Viską pabarstykite fetos sūriu, laiškiniais česnakais ir kalendromis.
- Patiekdami uždėkite vieną kiaušinį ir šakšuką ant keptos skrebučio riekelės kartu su avokado griežinėliais, laiškiniais česnakais bei kalendromis.
Skanaus!
