Tvyrant karščiams norisi atsivėsinti greitai, todėl automobiliuose ir namuose jungiame oro kondicionierius stipriai šaldančiu režimu ir… peršąlame. Bet ar tikrai dėl to kalti oro kondicionieriai ir ką daryti, kad vasarą netektų gydytis peršalimo ligų, atsako ekspertai.
„Kai prasidėjus karštesniems orams vaistinėje sulaukiame besiskundžiančių gerklės perštėjimu, sloga, sprando ar nugaros raumenų skausmais, dažniausiai priežastis būna aiški iš karto – netinkamas oro kondicionieriaus naudojimas namuose, biure ar automobilyje. Dažniausiai žmonės arba nežino, koks turi būti lauko ir vidaus temperatūrų skirtumas, arba žino, bet numoja į tai ranka – juk tuo metu svarbiau atrodo greitai atsivėsinti“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė.
Esminis dalykas – temperatūrų skirtumas
Vaistininkė aiškina, kad svarbiausia yra oro kondicionieriuose nenustatyti per žemos patalpos oro temperatūros. Reikia prisiminti, kad tarp lauko ir kambario ar automobilio oro temperatūros turėtų būti daugiausiai 6-8 laipsnių skirtumas – vadinasi, kai lauke yra 30 °C kaitra, kambaryje ar automobilyje žemiausia temperatūra galėtų būti 22-24 °C.
Peršalimų priežastis vasarą paprastai yra staigus kūno atšalimas. Žmogui būnant karštame ore, jo kraujagyslės išsiplečia ir nespėja susitraukti įėjus į per šaltą patalpą, todėl įvyksta staigi organizmo atšalimo reakcija.
„Toliau jau viskas priklauso nuo žmogaus imuniteto – jei jis itin stiprus, galima nepajausti ir nieko blogo ar tik silpnus simptomus, tačiau dažniausiai po tokių oro temperatūros svyravimų ir turime gerklės skausmą, slogą, sinusitą, bronchitą, net plaučių uždegimą, kaklo ar nugaros raumenų uždegimus“, – vardija ji.
Nors dėl peršalimo dažniausiai kaltinami oro kondicionieriai, bendrovės „Baltic Refrigeration Group“, atstovaujančios NØRDIS oro kondicionierius, atstovė Inga Stanevičiūtė akcentuoja, kad iš tikrųjų viskas yra naudotojo rankose. Jei oro kondicionierius nustatomas tinkamai, tikimybė, kad jis taps peršalimo priežastimi, yra menka.
„Pastebima, kad vartotojai oro kondicionierius dažnai naudoja pasirinktu vienu režimu, tarsi užmiršdami kitas naudingas įrenginio funkcijas, tokias kaip žaliuzių reguliavimas, oro srovės pūtimo greičio pasirinkimas, spartus atvėsinimas, „I feel“ funkcija, kurią aktyvinus nuotolinio valdymo pultas išmatuoja temperatūrą esamoje vietoje ir nusiunčia signalą oro kondicionieriui, kad optimizuotų vartotoją supančią aplinką, miego režimo funkcija ir kitos. Taip pat pamirštama, kad daugumą oro kondicionierių galima valdyti per nuotolį, tereikia įdiegti mobiliąją programėlę išmaniajame telefone“, – pataria specialistė.
Oro srovę reikia nukreipti į šoną
Anot I. Stanevičiūtės, pučiamos oro srovės galingumas ir jos kryptis yra ne mažiau svarbūs aspektai nei tinkamai nustatyta oro temperatūra, todėl svarbu atidžiai parinkti vietą patalpoje, kur bus įrengiamas oro kondicionierius. Prieš montuojant įrenginį svarbu atkreipti dėmesį, kad jo oro srautas nebūtų nukreiptas į poilsio zonas – sofą, valgomojo stalą, lovą, vaikų žaidimų erdvę, darbo erdvę. Jei oro kondicionierius jau įrengtas ir vėsaus oro srautas pasiekia poilsio zonas, reikėtų susireguliuoti oro srauto nukreipimo žaliuzes.
„Naujoje NØRDIS serijoje integruota vis labiau populiarėjanti bevėjo vėsinimo technologija. Tokių oro kondicionierių nukreipimo grotelėse yra daug mažų skylučių, per kurias oras tolygiai išsklaidomas. Dėl to patalpose palaikoma maloni vėsa, išvengiant šalto oro gūsių“, – aiškina ji.
Vaistininkė R. Janulytė sako, kad klaidinga oro kondicionierių naudoti kaip paprastą ventiliatorių ir leisti, kad šalta oro srovė pūstų tiesiai į mus.
„Ventiliatorius veikdamas tiesiog judina kambario orą, nekeisdamas jo temperatūros, o oro kondicionieriai išpučia atvėsintą orą, kuris organizmui gali būti per šaltas. Naudojant oro kondicionierių automobilyje, galioja ta pati taisyklė – kad šalto oro srovė nepūstų tiesiai į veidą, o pūtimas nebūtų labai stiprus“, – pataria ji.
Svarbi ir temperatūra, ir drėgmė
Net ir tomis dienomis, kai lauke nekaršta ir oro kondicionieriai „ilsisi“, gerai savijautai ir sveikatai yra svarbu palaikyti optimalią patalpos oro temperatūrą. Optimali temperatūra gali būti visiems skirtinga – vieniems patinka vėsa, kiti yra didesnės šilumos mėgėjai.
Vis dėlto, vaistininkės teigimu, rekomenduojama optimali patalpos temperatūra yra 20-24 °C. Be abejo, ji priklauso nuo metų laiko, lauko oro temperatūros, veiklos, kuria užsiimama. Taip pat svarbu, kad oro temperatūra patalpoje staigiai nesvyruotų, būtų kuo pastovesnė.
„Geriausios savijautos galima tikėtis, kai patalpoje oro temperatūra yra per 20 °C. Svarbus faktorius yra amžius. Kūdikiams ir vaikams geriau tinka kiek žemesnė kambario temperatūra, nes ypač kūdikių termoreguliacijos procesai nėra nusistovėję ir jie gali greitai sukaisti. Tuo tarpu vyresni žmonės geriau jaučiasi šiltesnėje patalpoje, nes jų organizmas nesugeba taip gerai išlaikyti šilumos ir jie dažniau gali jausti, kad jiems šalta“, – atkreipia dėmesį R. Janulytė.
Nakties miego metu kambario oro temperatūra turėtų būti žemesnė nei dieną, nors kartais manoma, kad kokybiškam miegui palankesnė aukštesnė temperatūra. I. Stanevičiūtės teigimu, naktį rekomenduojama naudoti miego režimo funkciją, kurią aktyvinus oro kondicionierius reguliuoja patalpų oro temperatūrą pakeliant arba sumažinant ją 1-2 laipsniais kas valandą. Automatiškai reguliuojama temperatūra padeda išsaugoti miego kokybę ir palaikyti optimalią kūno temperatūrą.
Vaistininkė primena, kad kalbant apie optimalią oro temperatūrą nereikėtų pamiršti ir santykinės oro drėgmės svarbos. Optimalu, kai ji siekia 40-60 proc. Verta prisiminti, kad jei oro temperatūra yra aukšta, o drėgmė – didelė, tokia kombinacija žmogų vargins kur kas labiau, nei tokia pati temperatūra ir maža oro drėgmė.
