Be duonos neįsivaizduojamas nei kasdienis, nei šventinis stalas. Duona mūsų kultūroje užima svarbią vietą – ji aprašyta eilėraščiuose, apdainuota dainose, o vasario 5-ąją Lietuvoje minima duonos diena. Pagal senas tradicijas šią dieną namuose ne tik būdavo kepama šviežia duona, bet ir atliekamos aukojimo apeigos žemės deivei Žemynai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad nors nuo seno lietuviai kepdavo ir valgydavo ruginę duoną, šiuo metu pastebimas didelis susidomėjimas prancūziškais batonais arba duona su netikėtais priedais.
Vienas pagrindinių lietuvių valgių
„Kasdienis lietuvių krepšelis neįvaizduojamas be duonos. Nors ilgus metus lietuviai buvo ištikimi tradicinei ruginei ir plikytai šviesiai duonai, pastebime, kad žmonių skonis keičiasi, o tinklo pirkėjų krepšeliuose dažnai matomi ne tik vietoje kepami švieži prancūziški batonai, itališkos čiabatos, bet ir įvairiausiais priedais: šalavijų sėklomis, linų sėmenimis, daigintais rugiais pagardinta duona“, – teigia V. Budrienė.
Lietuvos kaime ruginė duona iki XX a. vidurio buvo vienas pagrindinių valgių. Pasakojama, kad duona nuo seno buvo laikoma ne tik pagrindiniu maistu, bet ir šventu kepiniu: netyčia duonos riekelę numetus ant žemės privalu būdavo ją pakelti, pabučiuoti, atsiprašyti. Žmonės galvojo, kad pašventinta duona gelbsti nuo gaisrų: duonelė būdavo užkišama po trobos rąstais palubėje, įkišama į namo pamatus. Taip pat buvo galvojama, kad šventinta duona saugo nuo ligų, blogos akies. Duonos kriaukšlelę į kišenę žmonės įsidėdavo netgi eidami į mišką: buvo manoma, kad duona apsaugos nuo gyvačių įkandimų.
Skirtingos šalys – skirtingai gaminama duona
Nijolia Juchnevič, prekybos tinklo „Iki“ kepyklų vadovė, sako, kad be duonos tikriausiai neįsivaizduojama beveik nė viena pasaulio virtuvė. Pasak jos, Prancūzijoje mėgstamos bagetės, italai kepa fokačiją, čiabatą. Artimuosiuose Rytuose kepamos į blynus panašios – pitos, Indijoje naan duonelės.
Bagete vadinamas prancūziškasbatonas yra neatsiejamas Prancūzijos gyventojų meniu atributas. Prancūzai jį dažnai renkasi pusryčiams, pertepa įvairių vaisių džemais ar Provanso žolelėmis pagardintu sviestu. Kaip teikia „Iki“ ekspertė, tikras prancūziškas batonas yra ypač purus viduje ir traškus išorėje. Kepamos bagetės kartais įpjaunamos keliose vietose ir pagardinamos sviestu, česnaku, įvairiomis žolelėmis. Tai neleidžia kepiniui išsausėti ir suteikia jam ypatingą aromatą.
Tuo tarpu itališka čiabata yra mėgstama daugelyje šalių ir itin tinka sumuštiniams tepti arba gaminti brusketas. Kadangi italai mėgsta eksperimentuoti, čiabatos versijų ir atmainų yra daugybė, bet populiariausios klasikinės tamsi arba šviesi.
Iš Indijos kilusi naan duona savo išvaizda primena pitą. Tačiau skirtingai nei pitos, naan duonos tešloje naudojamas jogurtas, pienas, o kartais ir kiaušiniai ar sviestas, todėl šios duonos tekstūra yra minkštesnė. Naan duonelė taip pat patiekiama prie įvairiausių troškinių ar Azijoje mėgstamų karių, užtepėlių.
Sveikesnė kepta duona
Mūsų šalyje taip pat itin mėgstama ir kepta duona. Dažniausiai ji kepama aliejuje ir patiekiama su česnaku, sūriu ar įvairiausiais majoneziniais padažais. Visgi, norint pasigaminti šio tradicinio užkandžio, nebūtina duonos nardinti į didelį kiekį riebalų ar derinti su skrandį apsunkinančiais padažais.
„Galima rinktis tokius duonos kepimo būdus, kurie ne tik padės sumažinti aliejaus kiekį, bet ir atskleis tikrąjį keptos duonos skonį. Jeigu ketinate duoną kepti keptuvėje, pasistenkite neapsemti jos aliejumi, kepimui pakanka ir nedidelio jo kiekio. O jei norite dar sveikesnio varianto – kepkite duoną orkaitėje. Sudėkite ją ant kepimo popieriaus ir tuomet tik apipurkškite aliejumi arba ištepkite konditeriniu teptuku“, – sako ekspertė.
Ruošiant užtepėlę prie keptos duonos, majonezą galima keisti kitais, mažiau riebiais ingredientais, pavyzdžiui, varške ar graikišku jogurtu. Užtepėlę taip pat galima paskaninti įvairiomis žolelėmis, česnaku, riešutais ar kitais mėgstamais priedais.
Dalijamės ir keliais naminės duonos receptais.
Ruginė duona švediškai
Jums reikės:
350 g ruginių miltų
150 g kvietinių miltų
1 a. š. druskos
1 a. š. malto kumino
1 a. š. anyžių sėklų
½ a. š. malto cinamono
2 v. š. medaus
7 g sausų mielių
250–300 ml drungno vandens
Gaminame:
Dideliame dubenyje sumaišykite abiejų rūšių miltus, druską, anyžių sėklas, kuminą bei cinamoną. Sausus ingredientus sustumkite į dubens kraštus, į vidurį suberkite sausas mieles, sudėkite medų, supilkite vandenį ir rankomis minkykite tešlą, kol visi ingredientai sulips. Tuomet apie 5 minutes tešlą maišykite elektriniu tešlos maišytuvu, o jeigu jo neturite, mažiausiai 10 minučių minkykite tešlą rankomis. Galiausiai tešlą suformuokite į rutulį, uždenkite medžiaginiu rankšluosčiu ir palikite kilti maždaug 30–40 minučių. Tuomet tešlą dar kartą paminkykite, perkelkite į pailgą duonos kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi, apibarstykite miltais, vėl uždenkite ir palikite kilti dar pusvalandžiui. Kepimo formą su iškilusia tešla pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 200 °C, ir kepkite 35–40 minučių. Iškepusią duoną iš kepimo formos išimkite tik tuomet, kai ji visiškai atvės.
Plikyta kvietinė duona be mielių
Jums reikės:
2 kg rupių kvietinių miltų;
1,6 l verdančio vandens;
250 ml raugo;
4 valg. šaukšt. cukraus (galima naudoti medų);
1 saujos kmynų;
1 valg. šaukšt. druskos;
sviesto (kepimo formai ištepti).
Gaminimas:
Į didelį dubenį dėti 12 šaukštų miltų, cukrų ir įpilti verdantį vandenį. Viską išmaišyti ir palikti atvėsti. Į šiltą, bet ne karštą plikinį, sudėti 250 ml turimo raugo. Išmaišyti ir palikti 1 parai. Po paros rekomenduojama atsidėti 250 ml raugo kitam kartui. Jį įdėti į stiklainiuką ir palikti šaldytuve. Į plikinį sudėti kmynus, druską ir likusius miltus, ir užminkyti tešlą.
Miltus reguliuoti pagal tešlos kietumą, tešla turi būti labai lipni. Palikti tešlą pakilti 8-10 valandų kol ši pakils. Tada dėti į kepimo formą, išteptą sviestu ir kepti 40 minučių 200 laipsnių temperatūroje ir 70 minučių 170 laipsnių temperatūroje. Pirmas 15 minučių būtinai pravėrus orkaitės dureles. Iškepusią duoną ragauti su sviestu.
