Praėjus daugiau nei pusmečiui po Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) pakeitimų, verslui vis dar kyla daugybė klausimų dėl akcijų išpirkimo teisės ir pareigos bei teisingo akcijų kainos nustatymo. Tai indikuoja, kad metų pabaigoje gali pagausėti akcininkų ginčų ir baudų, jei 95 proc. balsų teisės ribą pernai peržengę stambieji akcininkai neinicijuos smulkiųjų išpirkimo iki šių metų lapkričio 30 d.
„Nors Vakarų pasaulyje mažųjų akcininkų išpirkimo (angl. squeeze-out) terminas gerai žinomas, Lietuvoje beveik analogu tampantys ABĮ pakeitimai į rinką atėjo kaip tikra naujovė, ypač UAB akcininkams. Mes taip ir prognozavime, kad tikrąją šių pokyčių reikšmę rinkos dalyviai supras tik metams įsibėgėjus. Bet tiek klausimų nesitikėjome“, – sako interneto seminarą šia tema praeitą savaitę vedęs advokatų kontoros COBALT partneris ir Įmonių įsigijimų bei susijungimų praktikos grupės vadovas dr. Juozas Rimas.
Priminsime, kad pernai lapkritį įsigaliojo ABĮ pakeitimai, numatantys akcijų išpirkimo teisę ir pareigą. Kitaip sakant, UAB ir AB akcininkai, valdantys ne mažiau kaip 95 proc. balsų suteikiančių akcijų, turi teisę reikalauti, kad visi kiti akcininkai parduotų jiems priklausančias akcijas (išpirkimo teisę) – ir pastarieji privalo parduoti. Atitinkamai, mažumos akcininkas turi teisę reikalauti, kad didieji akcininkai išpirktų jo turimas akcijas (išpirkimo pareiga) – ir šie privalo tai padaryti.
Tokios pačios nuostatos taikomos ir konvertuojamosioms obligacijoms. Tačiau įstatyme nieko nesakoma apie akcijų opcionus. Vadinasi, kol jie nėra realizuoti, smulkusis akcininkas, turintis opcioną, negali būti išpirktas. Galimybės išpirkti akcijas nėra ir tuo atveju, kai asmuo yra suteikęs paskolą bendrovei, kuri tam tikromis sąlygomis gali būti konvertuojama į akcijas.
Nieko įstatymas nesako ir apie atvejus, kai yra sudarytos akcininkų sutartys. Tačiau, dr. J. Rimo teigimu, jei jose numatyta, kaip mažieji akcininkai gali būti išperkami, šios sutartys turėtų galioti – turėtų būti vadovaujamasi jose įtvirtinta opciono kaina.
„Praktikos dar yra labai mažai. Tačiau smulkieji startuolių akcininkai (neretai darbuotojai) neturėtų nerimauti. Naujoji tvarka nediskredituoja smulkiojo akcininko statuso“, – patikslina COBALT Įmonių įsigijimų ir susijungimų praktikos grupės vadovas.
„Kalbant bendrai, viskas atrodytų paprasta: kai tik stambusis akcininkas įgyja 95 proc. balsų suteikiančių akcijų, jis gali pareikalauti, kad smulkieji jiems parduotų savo akcijas, ir šie privalo tai padaryti. Tačiau einant gilyn į mišką, daugėja medžių. Verslas per pusmetį jau susidūrė su praktine pokyčių puse ir užduoda mums daugybę klausimų. Į kai kuriuos jų atsakymų dar nėra, juos pateiks teismai. Bet į dažniausiai užduodamus atsakyti galime“ – priduria specialistas.
Esminiai akcijų išpirkimo teisės ir pareigos aspektai:
Laiko ir kainos niuansai
· Svarbu kada įvyko 95 proc. balsų teisės ribos peržengimas. Jei tai įvyko iki praėjusių metų lapkričio 30 d., įstatymas numato pereinamąjį laikotarpį – išpirkimą privaloma inicijuoti iki šių metų lapkričio 30 d. Kitu atveju bus laikoma, kad išpirkti akcijų neketinama.
· Jei 95 proc. balsų teisės riba peržengta po 2022 m. lapkričio 30 d., išpirkimą reikia inicijuoti per 3 mėnesius nuo dienos, kai stambusis akcininkas įgyja 95 proc. balsų suteikiančių akcijų. Toks terminas nustatytas kaip mažojo akcininko interesų saugiklis. Kitu atveju didysis akcininkas galėtų ilgai laukti išpirkimui palankiausio, o smulkiajam akcininkui nepalankiausio meto – kai bendrovės padėtis pablogės ir akcijų kaina sumažės.
· Stambusis akcininkas, neįvykdęs pareigos išpirkti akcijas (kai to pareikalauja smulkieji) ir neužginčijęs išpirkimo kainos, privalės smulkiesiems mokėti netesybas po 10 proc. metinių palūkanų nuo pradelstos sumos.
· Išperkamų akcijų vertę ir teisingą kainą nustato nepriklausomas turto vertintojas, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintą metodiką ir nuostatas. Papildomas teisingo akcijų kainos nustatymo gaires yra paskelbęs ir Lietuvos bankas.
· Vertinimas turi būti atliekamas audituotomis finansinėmis ataskaitomis. Bet jei yra naujesnių, reikia atsižvelgti ir į tarpines ataskaitas.
· Akcijos paprastai vertinamos vienu iš trijų pagrindinių metodų: lyginamuoju (kai kaina lyginama su kitais rinkos žaidėjais), pajamų (kai prognozuojami pinigų srautai) ir turto požiūrio arba grynosios vertės metodu (dažniausiai taikoma holdingams. Koreguojama įmonės turto ir įsipareigojimų balansinė vertė į rinkos vertę bei iš turto atimami įsipareigojimai ir taip gaunama akcijų vertė ar jos daugiklis).
· Vertinant EBITDA daugiklį, Lietuvoje parduodamų akcijų kainos mediana siekia apie x8 (EBITDA x8). Didžiausias pastaraisiais metais fiksuotas EBITA daugiklis siekia apie – x15-x20. Tačiau pasaulyje technologijų bendrovės parduotos ir už x100 EBITDA.
Ginčų ir konfliktų sprendimas
· Jei smulkieji akcininkai turėtų pagrįstų abejonių dėl vertintojo siūlomos kainos, jie gali kreiptis į teismą. Jei taip nutiktų, privaloma akcijų išpirkimo procedūra teismo sprendimu gali būti sustabdyta iki nutarties įsiteisėjimo dienos.
· Akcininkams neradus sutarimo dėl teisingos kainos, ją nustato teismo ekspertas.
· 95 proc. balsavimo teisių riba nustatyta, nes tokia riba jau galioja emitentams (pvz., listinguojamoms įmonėms). Kita priežastis ta, kad akcininkai, valdantys mažiau nei 5 proc. akcijų neturi daug teisių. Tokie akcininkai negali vetuoti įstatinio kapitalo pokyčių, neturi narių valdyboje, negali inicijuoti visuotinio susitikimo nei veiklos tyrimo. Tačiau gali prašyti dokumentų ir trikdyti įmonės veiklą.
· Smulkieji akcininkai retai aktyviai dalyvauja įmonių valdyme, teikdami tobulinimo pasiūlymus. Dažniau jie yra priešiškai nusiteikę didžiųjų atžvilgiu ir užsiima destruktyvia veikla. Tokia situacija paprastai susidaro, kai vadovai ar darbuotojai motyvuojami akcijomis, o paskui atleidžiami arba susipykę su bendražygiais patys išeina iš darbo.
· Yra pavyzdžių, kai tokie akcininkai užverčia įmones prašymais pateikti informaciją, kelia ieškinius dėl valdybos sprendimų ar sudarytų sandorių ir taiko psichologinį spaudimą. Kai kurie įkuria alternatyvius verslus ir ima konkuruoti, vilioja partnerius ir tiekėjus.
· Didžiųjų akcininkų piktnaudžiavimo atvejų Lietuvoje fiksuojama nedaug. Jie buvo gerokai dažnesni prieš porą dešimtmečių. Šiandien jų sumažėję, nes verslui labai svarbi tapo reputacija. Tiesa, taikosi ginčų dėl to, kad stambusis akcininkas stabdo dividendų mokėjimą ar siekia didinti įstatinį kapitalą ir taip „atskiesti“ smukiųjų valdomą vertybinių popierių dalį.
Procedūriniai niuansai
· Jei reikalavimą išpirkti akcijas pateikia stambusis akcininkas, jis privalo apie tai pranešti bendrovei, o ši – perduoti informaciją likusiems akcininkams.
· Po to stambusis akcininkas turi užsakyti akcijų vertinimą ir pridėti jį prie reikalavimo, kuris siunčiamas kitiems akcininkams.
· Nuo reikalavimo gavimo galioja 6 savaičių terminas, per kurį smulkieji turi pasirinkti – parduoti akcijas ar kreiptis į teismą dėl išpirkimo kainos teisingumo.
· Apie reikalavimą bendrovė turi paskelbti viešai. Vadovas arba valdyba turi įmonės svetainėje paskelbti ataskaitą-nuomonę dėl išpirkimo sąlygų.
· Jei smulkieji akcininkai kreipiasi į teismą, procedūra sustabdoma. Jei smulkieji nieko nedaro, stambusis akcininkas gali sumokėti sumą į depozitinę sąskaitą ir kreiptis į teismą dėl akcijų nuosavybės teisės įregistravimo.
· Jei pirmas reikalavimą pateikia smulkusis akcininkas, bendrovė turi nusiųsti pranešimą stambiajam akcininkui. Pastarasis per 20 darbo dienų turi gauti akcijų vertinimo ataskaitą ir pateikti jį bendrovei. Iš viso suteikiamos 6 savaitė išpirkimui užbaigti.
· Jei yra du ar daugiau didžiųjų akcininkų, jie smulkiųjų išpirkimą turėtų vykdyti kooperuodamiesi (sutartinai). Pareiga išpirkti akcijas išlieka.
· Jei yra keli smulkieji akcininkai, turi būti išperkamos visų jų akcijos (jei jie turi tos pačios klasės akcijas).
