Pastaruoju metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai planuojant keisti pirmos pakopos pensijos dydžio apskaičiavimo metodą stažo pagrindu, šalies gyventojams kyla ne mažiau klausimų apie galiojančią tvarką. Kas yra minimalus ir būtinasis darbo stažas, kuo jie skiriasi ir kaip nuo jų priklauso pirmos pakopos pensijos dydis, komentuoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
Visų pirma, per visą darbuotojo karjerą iki išėjimo į pensiją sukauptas darbo stažas reikalingas tam, kad būtų galima įvertinti, ar asmuo apskritai pretenduoja į pirmos pakopos – vadinamąją „Sodros“ pensiją.
„Kitas dalykas, kurį nulemia darbo stažas – pensijos dydis. Jeigu išeidamas į pensiją esate sukaupęs reikalingą minimalų stažą, tuomet stažo dydis proporcingai padarys įtaką vienos iš dviejų – bendrosios – pensijos dalių dydžiui“, – teigia L. Načajienė.
Stažas lemia tik vienos iš dviejų pensijos dalių dydį
Primenama, kad pirmos pakopos senatvės pensija susideda iš dviejų dalių – bendrosios ir individualiosios. Jų dydį lemia keturi dedamieji faktoriai: sukauptas stažas, bazinės pensijos rodiklis, apskaitos vienetų (taškų) suma ir apskaitos vieneto (taško) vertė tais metais, kai gyventojas išeis į pensiją. Tiesiogiai nuo darbo stažo priklauso tik bendrosios pensijos dalies dydis.
„Perprasti stažo skaičiavimą – gana paprasta. Jeigu oficialiai dirbote visus metus, kas mėnesį uždirbote ne mažiau nei minimalų mėnesinį atlyginimą ir nuo jo jūs arba jūsų darbdavys sumokėjo socialinio draudimo įmokas, tuomet per tuos metus įgijote vienerius metus darbo stažo. Atitinkamai, jeigu dirbote mažiau nei visus metus arba per tą laiką gaudavote mažiau nei minimalų mėnesinį atlyginimą, įgijote proporcingai mažesnę stažo dalį“, – pažymi „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Neįgijus minimalaus stažo, senatvės pensija negaunama
Minimalus stažas yra 15 metų lygus laikotarpis, kurį darbuotojas turi sukaupti, jei iš viso nori gauti pirmos pakopos pensiją. Tai reiškia, kad tiek 6 metų, tiek 14 metų ir 11 mėnesių darbo stažą turinčiam darbuotojui senatvės pensija nėra mokama, nes jis nesukaupė reikalingo minimalaus stažo. Tačiau, sukaupus tik minimalų stažą, gaunama pensija yra mažesnė nei sukaupus būtinąjį stažą. Bendroji pensijos dalis, sukaupus minimalų stažą, šiuo metu siekia 93 eurus.
„Būtinasis stažas šiuo metu lygus 32 metams. Tai reiškia, kad tokį darbo stažą turintis asmuo gauna jau pilną bendrąją pensiją, kurios dydis šiais metais yra lygus 198,29 euro. Būtinasis stažas senatvės pensijai kasmet bus didinamas po pusę metų, kol 2027-aisiais pasieks 35 metus. Svarbu paminėti, kad proporcingai mažesnę arba didesnę bendrąją pensijos dalį gauna tiek mažesnį, tiek didesnį darbo stažą už būtinąjį sukaupę asmenys. Vis dėlto privalu, kad jis viršytų minimalų stažą – 15 metų“, – tvirtina L. Načajienė.
Norint apskaičiuoti asmens pensijos dydį ir pamatyti, kokią įtaką jam turi sukauptas darbo stažas, svarbu prisiminti, kad jis, jei yra didesnis nei 15 metų, yra susijęs tik su bendrąja senatvės pensijos dalimi ir nedaro įtakos individualiajai. Pasiskaičiuoti prognozuojamą pensiją galite naudodamiesi „Sodros“ skaičiuokle.
Pirmos pakopos pensijos senatvėje gali nepakakti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra pateikusi pasiūlymą, kuriuo remiantis visi asmenys, sukaupę nuo minimalaus iki būtinojo stažo, gautų vienodą bendrąją pensijos dalį. Tačiau L. Načajienė teigia, kad, norint patogiai gyventi išėjus į pensiją, pirmos pakopos pensijos vis tiek gali neužtekti, nepaisant įgyto stažo ir jo įtaką pensijai darančių politinių sprendimų.
„Jei santykis tarp gyventojų pajamų ir vidutinės pensijos ateityje bus toks pat kaip ir šiandien, prognozuojama, kad pirmos pakopos pensija sudarys vos apie 30–40 proc. dabartinio asmenų darbo užmokesčio dydžio. Tačiau siekiant senatvę pasitikti komfortiškai, rekomenduojama užsitikrinti bent 70–80 proc. dabartinių mėnesio pajamų siekiančią pensiją“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Anot jos, tokį dydį siekiančią pensiją potencialiai įmanoma sukaupti kitais būdais, pavyzdžiui, taupant antros ar trečios pakopos pensijų fonduose, kuriems nenumatyti jokie darbo stažo, mėnesinio atlyginimo ribojimai ar rodikliai.
„Investuojant antros pakopos pensijų fonde, jūsų mėnesinė pensija galimai padidės iki 40–50 proc. prieš pensiją gautų pajamų. Be to, ji jums priklausys net ir nesukaupus minimalaus stažo. Nedaug uždirbantiems asmenims taip pat labai naudinga ir 1,5 proc. dydžio valstybės paskata nuo užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio – ji kas mėnesį pervedama į jūsų antros pakopos pensijų fondą“, – tvirtina L. Načajienė.
Tikėtina, kad likusią dalį iki rekomenduojamo pensijos dydžio gali užtikrinti kaupimas trečioje pakopoje. Vis dėlto, taupant pensijų fonduose tai reikėtų daryti atsakingai, atsižvelgiant į investavimo riziką, nes investicijų vertė gali tiek kilti, tiek kristi.
