Skyrybos kartais pagimdo naujus milijonierius. Tačiau šis procesas retai būna sklandus ir malonus. Štai, MacKenzie Scott, buvusi „Amazon“ įkūrėjo Jeffo Bezoso žmona, 2019 m. vos ne per naktį tapo viena turtingiausių moterų pasaulyje. Skirdamasi su neištikimu buvusiu vyru ji išsinešė „Amazon“ akcijų už 38,3 mlrd. USD.
Pernai M. Scott išsiskyrė jau su antruoju vyru – chemijos mokytoju Danu Jewettu. Tiesa jis, pasak JAV žiniasklaidos, nei paramos, nei turto dalybų nereikalavo. Kitaip nei skyrybų su J. Bezosu atveju, juridinė dalis vyko be dramų – taip, kaip buvo suderėta vedybų sutartyje.
M. Scott istorija – tik viena iš daugelio, ir ne paskutinė. Pasaulyje yra daugybė šeimos verslų. Netgi dalis didžiųjų tarptautinių koncernų, tokių kaip „L’Oréal“, „Porsche“, „Walmart“, „Berkshire Hathaway“, „Dell“ bei kt. yra šeimos verslai, ir tikrai ne visų jų savininkai gyvena santarvėje.
Trūksta apibrėžimo
Nėra tikslių skaičių, kurie parodytų, kiek iš viso šeimos verslų yra Lietuvoje. Tačiau įvairių šaltinių ir apklausų duomenimis, jų gali būti apie 30–40 proc. Kitais vertinimais – net iki 60 proc.
Baltijos šalių šeimos verslo instituto įkūrėja ir vadovė Olga Štangej sako, kad suskaičiuoti tokius verslus sudėtinga, nes Lietuvoje neturime vienareikšmiško šeimos verslo apibrėžimo.
„Net šeimos sąvoka pas mus nėra iki galo aiški. Pažiūrėkite, kiek diskusijų sukelia vien Partnerystės įstatymas, – šypteli pašnekovė. – Aš asmeniškai linkusi šeimos verslu vadinti tas įmones ir mažąsias bendrijas, kurių savininkai valdo kontrolinius akcijų paketus, nori verslą valdyti ir perduoti jį kitai kartai, o ne tik būti jo akcininkais. Taip pat bent vienas ar du šeimos nariai turi būti tiesiogiai įsitraukę į veiklą.“
Specialistės teigimu, tyrimai rodo, kad tokiose įmonėse šeimos nariai, turintys psichologinį savininkystės jausmą („tai mano verslas“), paprastai dirba nuoširdžiau, būna labiau įsitraukę, nes dirba sau ir turi interesą perduoti šeimos verslą iš kartos į kartą.
Tačiau šiuos planus kartais sugadina skyrybos. Valstybinės duomenų agentūros (buvusio Statistikos departamento) skaičiavimais, Lietuvoje iš 100 susituokusių porų išsiskiria maždaug 36. Padėtis pagerėjo pastaraisiais metais. Iki tol dešimtmetį Lietuvoje vidutiniškai skirdavosi 45 poros iš 100.
Jei jau nelieka kitos išeities, kaip tik nusimauti žiedus, ekspertai pataria susitarti atidėjus emocijas į šalį. Kitu atveju sprendimus priims teismas ir jie gali nepatikti nei vienai pusei.
Kas laikoma bendra nuosavybe?
Advokatų kontoros COBALT šeimos teisės vadovaujanti teisininkė Renata Cibulskienė pasakoja, kad santuokos nutraukimo metu bet kuriuo atveju turi būti padalinta bendroji jungtinė nuosavybė – turtas, įgytas po santuokos sudarymo. Tai apima ir jos metu įgytus vertybinius popierius bei vieno iš sutuoktinių iki santuokos turėto verslo vertės padidėjimą.
„Atkreiptinas dėmesys, kad akcininko teises įmonėje vienasmeniškai įgyvendina tas sutuoktinis, kuris yra įregistruotas kaip akcininkas. Tačiau disponuoti akcijomis, pavyzdžiui, perleisti jas, gali tik abu sutuoktiniai. Arba vienas, turėdamas kito įgaliojimą“, – sako COBALT šeimos teisės specialistė.
Ji patikslina, kad net ir susituokę asmenys gali turėti turtą asmeninės nuosavybės teise. Jei akcijos įgytos ar įmonė įsteigta iki santuokos, ji priklauso sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise. Tačiau iš verslo gautos pajamos ir verslo vertės padidėjimas jau bus bendroji sutuoktinių nuosavybė.
Paprastai turtas yra dalinamas natūra lygiomis dalimis abiem sutuoktiniams. Jeigu to padaryti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kuris įpareigojamas kitam kompensuoti jo dalį pinigais.
„Teismas atsižvelgia į sutuoktinių pageidavimus, bet gali ir pats parinkti turto padalijimo būdą, jei sutuoktinių norai iš esmės skiriasi. Kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad ateityje nekiltų ginčų ir problemų norint jį perleisti, parduoti ar įkeisti“, –sako R. Cibulskienė.
Dalinant akcijas teismas atsižvelgia į tai, ar abu sutuoktiniai aktyviai dalyvavo valdant vertybinius popierius, ar turi tam reikalingų specialių žinių. Taip pat – ar vertybinių popierių padalijimas natūra atitiktų vaikų interesus.
„Teismai vertina, ar akcijų padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto naudojimui pagal paskirtį, ar neribos galimybių išgauti didžiausią naudą. Dažniausiai teismai pripažįsta, kad akcijos, kurios yra realizuojamos lygomis dalimis (50/50), nėra itin patrauklios potencialiems pirkėjams. Tokiais atvejais vienos akcijos vertė būna mažesnė nei realizuojant kontrolinį paketą. Atsižvelgdami į tai teismai paprastai priteisia visas akcijas vienam sutuoktiniui, o kitam atitenka piniginė kompensacija“, –praktika dalinasi COBALT teisininkė.
Kaip vertinamos įmonės?
Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną. Paprastai ji nustatoma remiantis Registrų centrui pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais.
Kilus ginčui, turto vertei nustatyti gali būti skiriama ir teismo ekspertizė. Vertinant verslą taikomi šie metodai: pajamų (laisvųjų būsimųjų pinigų srautai perskaičiuojami į verslo vertę), lyginamasis (verslas palyginamas su analogišku arba panašiu juridiniu vienetu) arba turto požiūrio metodų derinys (vertė nustatoma taikant įmonės turto, atmetus įsipareigojimus, rinkos vertę nustatančius metodus).
Gali būti dalinamas ne tik materialus turtas (NT, pinigai sąskaitose, akcijos ir pan.), bet ir nematerialus, pavyzdžiui, intelektinė nuosavybė.
Tiesa, advokatė R. Cibulskienė pabrėžia, kad pačios intelektinės teisės (pavyzdžiui išradimo patentas ar muzikos kūrinys) yra tik asmeninė nuosavybė ir santuokos nutraukimo metu nėra dalinamos. Tačiau po santuokos sudarymo iš sutuoktinio intelektinės veiklos gautos pajamos, pavyzdžiui, autoriaus atlyginimas, licencinis mokestis, yra laikomas bendrąją jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe ir yra dalintinos.
Apie COBALT:
COBALT yra viena didžiausių advokatų kontorų Baltijos šalyse. Daugiau kaip 200 teisininkų teikia kompleksines paslaugas vietos, regiono ir tarptautinėms korporacijoms, fondams, kredito įstaigoms bei įmonėms, taip pat privatiems asmenims visose verslo teisės srityse. Septynis kartus kontora laimėjo „Geriausios advokatų kontoros Baltijos šalyse“ titulą. Prestižiškiausi advokatų kontorų žinynai „Chambers Global“, „Chambers Europe“, „Legal 500“, „IFLR 1000“ ir kiti kasmet COBALT įtraukia į geriausių regiono advokatų kontorų sąrašą.
