Pagrindinė pleistrų paskirtis – apsaugoti žaizdą nuo kenksmingo aplinkos poveikio: purvo, drėgmės, dulkių, mikrobų, kenksmingų medžiagų, taip pat nuo tolesnio dirginimo liečiantis su drabužiais ar avalyne. Tačiau yra bent 6 pleistrų rūšys, naudojamos skirtingais atvejais. Kaip teisingai išsirinkti pleistrą, kaip jį užsiklijuoti ir kiek dažnai keisti – atsako vaistininkė.
„Dažniausiai pacientams kylantis klausimas – ar gerai pleistras prilips? Tai priklauso ir nuo gamintojo, ir nuo pleistro parinkimo – jis turi būti pakankamo dydžio, kad uždengtų žaizdą ir dar šiek tiek nepažeistos odos bei klijuojamas ant gerai nusausintos odos. Net vandeniui atsparūs pleistrai nesilaikys, jei bus klijuojami ant kruvinos ar šlapios odos“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė.
Mitai, kuriuos reikia sugriauti
Vienas didžiausių mitų, pasak vaistininkės – neva vandeniui atsparūs pleistrai nepraleidžia oro. Tokie pleistrai būna tiek su orą praleidžiančiomis poromis, kurie ne taip gerai apsaugo nuo drėgmės, tiek be porų – šie pleistrai visiškai nepraleidžia nei vandens, nei oro ir yra skirti labai trumpam naudojimui, tik nusiprausti po dušu.
„Kitas mitas – žaizdos blogiau gyja, kai uždėtas pleistras, nes „nekvėpuoja“. Yra pleistrų, laidžių orui. Bet jei žaizda nekraujuoja, nėra atvira ar nesiliečia su drabužiais ar paviršiais, galima pleistro ir visai neklijuoti“, – aiškina ji.
Pleistruose kaupiasi nešvarumai ir bakterijos – dar vienas mitas. Anot R. Janulytės, pleistrai ne tik apsaugo žaizdą nuo aplinkos poveikio, sukuria terpę žaizdoms greičiau gyti, bet ir daugintis bakterijoms, tačiau jei žaizda pertvarstoma reguliariai ir naudojamos dezinfekcijos priemonės, bakterijos nesidaugins ir žaizdos neužkrės.
„Ketvirtas mitas – pleistrą reikia klijuoti iš karto susižeidus. Jei žaizda nekraujuoja, užtenka ją nuplauti su vandeniu ir patepti gijimą skatinančiomis priemonėmis, klijuoti pleistrą ar tvarstyti nebūtina“, – sako vaistininkė.
Ji priduria, kad nėra vieno atsakymo į klausimą, kiek ilgai laikyti pleistrą. Jei žaizda nekraujuoja ar nešlapiuoja – pleistras keičiamas 1-2 kartus per dieną, jei kraujuoja ar šlapiuoja – kas kelias valandas, kai pleistro tvarstis sudrėksta.
Kokį pleistrą rinktis?
Kokį pleistrą rinktis priklauso nuo žaizdos pobūdžio ir pleistro savybių. Sterilūs dažniausiai naudojami pooperacinių žaizdų priežiūrai. Vandeniui atsparūs naudojami prausiantis ar maudantis, kad į žaizdą nepatektų vanduo, mat pleistro dengiamoji dalis yra iš plastiko ar latekso, todėl nepraleidžia vandens.
„Medžiaginių pleistrų dengiamoji dalis yra tampri ir minkšta, pagaminta iš medžiaginio pluošto, tokie pleistrai neapsaugo nuo vandens, nes greitai sušlampa, bet geriau prisitaiko ir prilimpa prie odos – patogiau apsukti aplink pirštą, kulnams. Antimikrobinio pleistro tvarstis yra impregnuotas dezinfekuojančia ar žaizdų gijimą skatinančia medžiaga: žaliuoju briliantinu, sidabro koloidiniu tirpalu, vandenilio peroksidu. Tokie pleistrai tinka kraujuojančioms, šlapiuojančioms ir sunkiai gyjančioms žaizdoms“, – vardija R. Janulytė.
Hidrokoloidiniai pleistrai sukuria antros odos efektą ir dažniausiai naudojami pūslėms – nutrynus batams ar nudegimams gydyti. Jie gali būti laikomi iki 72 val., bet netinka diabetikams ir atviroms žaizdoms. Pleistrai nuospaudoms suminkština nuospaudą ir skatina ją luptis bei taip išnykti – pleistro tvarstis impregnuotas arba susideda iš tokių medžiagų, kaip salicilio rūgštis ir spygliuočių teprenoidai.
„Impregnuoti eteriniais aliejais ar augalų ekstraktais pleistrai skirti skausmui malšinti, kvėpavimui lengvinti sergant peršalimo ligomis, bet ne žaizdų priežiūrai“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Kaip užsiklijuoti pleistrą?
R.Janulytė pataria rinktis pleistrą pagal žaizdos pobūdį, prieš klijuojant pleistrą, žaizdą nuplauti po tekančiu drungnu vandeniu, gerai nusausinti, jei reikia, dezinfekuoti specialiomis priemonėmis ir patepti gijimą skatinančiais tepalais. Jei pleistrai yra jau impregnuoti antiseptinėmis medžiagomis ar yra hidrokoloidiniai – užtenka tik nuplauti žaizdą.
„Jei tvarstant naudojami netinkami pleistrai ar jie keičiami per dažnai arba per retai, ne tik kad pailgėja žaizdos gijimo laikas, formuojasi randai, bet ir didėja infekcijų tikimybė. Vietoje pleistro rinktis tvarsčius ir bintą reikėtų, jei žaizda stipriai kraujuoja ar šlapiuoja, taip pat jei reikia naudoti gydomuosius tepalus ar gelius – jie tirpsta dėl odos temperatūros ir paprasčiausiai gali pratekėti pro pleistro kraštus“, – akcentuoja ji.
Anot „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės, per dažnas pleistrų keitimas taip pat nėra gerai – kartu su pleistru nuplėšiamas pradėjęs formuotis epitelio sluoksnis ir apsunkinamas žaizdos gijimas.
„Jei pleistras ar tvartis pridžiūvo, bandant jį nuimti skauda ar atrodo, kad plėšiamas kartu su oda – galima pleistrą sudrėkinti vandeniu ar vandenilio peroksidu. Be to, pridžiūvęs pleistras rodo, kad žaizda pertvarstoma per retai, naudojamos netinkamos priemonės ir reikėtų naudoti ne skystas, o tepamas žaizdų priežiūros priemones“, – pažymi R. Janulytė.
