Nušalti ar sušalti galima ne tik esant labai žemai oro temperatūrai, bet ir stipriam vėjui bei didelei drėgmei, todėl planuojant veiklą lauke reikėtų atsižvelgti į jutiminę temperatūrą. Vaistininkė dalijasi patarimais neišvengusiems šalčio gniaužtų.
Nušalimas – odos audinių pažeidimas, sukeliantis kraujagyslių spazmus, dėl kurių sutrinka audinių mityba.
„Sušalus negalima laikyti nušalusios kūno dalies arti atviros ugnies, nes būdama nejautri ji gali nudegti, šildyti nušalusios kūno dalies masažuojant, stipriai trinant, nes galima mechaniškai sužaloti pažeistą odą. Taip pat negalima tepti šildančiu tepalu, duoti gerti alkoholio, nes alkoholis dar labiau mažina kūno atsparumą šalčiui, trinti pažeistą vietą sniegu ar mirkyti šaltame vandenyje“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė.
Pirmoji pagalba nušalus
Pasak vaistininkės, jei įtariamas nušalimas, reikia nedelsiant eiti į šiltą patalpą, nusiimti papuošalus, nusirengti įšalusius drabužius ir apsikloti šiltu apklotu. Nušalusią kūno dalį ji siūlo pamerkti į kambario temperatūros vandenį, palaipsniui vandenį keičiant šiltesniu, keliant jo temperatūrą iki kūno temperatūros. Po vonelės odą reikia švelniai nusausinti.
„Siūlau gerti karštą arbatą ar kavą, o nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu, sutvarstytą galūnę laikyti pakeltą – tai palengvina skausmą. Jeigu pastebite, kad nušalimas yra giluminis, nedelsdami vykite į gydymo įstaigą“, – pabrėžia ji.
Bendrą kūno atšalimą, kai žmogaus kūno temperatūra nukrenta 1–2 laipsniais žemiau normalios kūno temperatūros, rodo atsiradęs drebulys, kalbos, judesių, koordinacijos sutrikimai, suretėjęs pulsas. Žmogus ima skųstis, kad nejaučia nušalusių galūnių, nušalusi oda pabąla, sukietėja, patinsta, ant jos atsiranda pūslės.
„Skausmas, niežėjimas, deginimas lyg badytų adatėlėmis nušalusioje vietoje – atsigaunančios kraujotakos požymiai. Sunerimti ir pagalbos į medikus kreiptis reikia tada, kai žmogus nejaučia liečiant nušalusias vietas“, – sako R. Janulytė.
Šalčio pasekmės sveikatai
Didelis šaltis ir ilgas buvimas jame neigiamai veikia žmogaus organizmą. Labai žema temperatūra neigiamai veikia kraujotaką ir širdies darbą – širdis turi daugiau kartų ir stipriau susitraukti, kad užtikrintų tinkamą kraujo cirkuliaciją, todėl jei žmogus turi širdies ar kraujagyslių ligų, padidėja miokardo infarkto rizika.
„Šaltas oras yra labai sausas, todėl „traukia“ drėgmę iš odos ir gleivinių. Oda ne tik tampa sausa, plona, jautri, paūmėja uždegiminės odos ligos – dermatitas, šalčio dilgėlinė, egzema, bet gali ir trūkinėti, įplyšti, atsirasti žaizdos. Gleivinės taip pat išsausėja – akys dažnai ir stipriai ašaroja, kamuoja pakaitomis tai išburkusi, tai bėganti nosis“, – vardija vaistininkė.
Esant šaltam ir sausam orui, lengviau plinta viršutinių kvėpavimo takų ligas sukeliantys virusai ir bakterijos, todėl žiemą ypač padaugėja sergančių peršalimo ligomis. Be to, šaltis pažeidžia smulkiausias kraujagysles – kapiliarus, todėl dažnai ir ilgai būnant šaltyje, net stipriai nenušalus odos, vėliau galima pastebėti, kad rankos rausta, mėlsta, oda tampa šiurkšti, išryškėja kapiliarų tinklas.
Pasiruošimas prieš einant į lauką
Svarbiausia, anot R. Janulytės, yra šiltai ir patogiai apsirengti. Ir suaugusieji, ir vaikai turėtų mūvėti ausis dengiančią kepurę, ryšėti šaliką, o šis turi dengti burną. Geriau dėvėti kumštines pirštines, drabužius iš natūralių medžiagų, ypač vilnos. Viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo.
„Stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, nes drėgni drabužiai labai greitai atšaldo kūną – tokius būtina kuo greičiau pakeisti sausais. Taip pat neikite į lauką ką tik nusiprausę. Avalynė, kaip ir drabužiai, turi būti laisva, jokiu būdu nespausti. Judinkite kojų pirštus batų viduje, mūvėkite šiltas kojines. Geriausia – dvi poras: medvilnines arba vilnones. Į lauką eikite tik pasitepę veidą ir rankas kremu, kurio sudėtyje nėra vandens“, – pataria „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Jei tenka dirbti šaltyje, vaistininkė rekomenduoja valgyti didesnio kaloringumo maistą, daryti reguliarias pertraukas – pabūti šiltoje patalpoje, vartoti daug šiltų skysčių. Taip pat reikėtų negerti alkoholio – jis plečia kraujagysles ir taip greičiau prarandama šiluma, tad padidėja rizika sušalti. Stengtis kuo daugiau judėti, nesėdėti, ypač ant šaltų, apsnigtų ar apledėjusių paviršių.
„Didesnis pavojus sušalti kyla žmonėms, turintiems mažą kūno masę ir tuo pačiu mažą poodinį riebalinį sluoksnį, netekusiems skysčių. Taip pat daug greičiau sušąla žmonės, sergantys diabetu, širdies, kraujagyslių ligomis. Didesnė grėsmė kyla turintiems pažeistą, sausą bei jautrią odą – sergantiems dermatitu, egzema, psoriaze“, – teigia R. Janulytė.