Vaikų dantys – tėvų įpročių atspindys

Vaikų dantys – tėvų įpročių atspindys

Nuomonė, esą pieniniai dantukai vis tiek iškris, tad rūpintis jais – ne pats svarbiausias dalykas, anot specialistų, – ydinga. „Kaip mažiesiems trinkame plaukus, kerpame nagučius, taip turėtume rūpintis ir dantukų sveikata“, – įsitikinusi biomedicinos mokslų daktarė, ilgametė vaikų odontologė Rasa Račienė. Specialistė aiškina, kodėl tėveliai turėtų nuo mažens išmokyti vaikus draugauti su dantų šepetuku ir kaip, pasitelkdami vaizdinę medžiagą, padėti vaikams ugdyti tinkamus burnos higienos įpročius.

Problema… nematoma?

Gydytoja, vaikų odontologė Rasa Račienė įsitikinusi – tėvai, kurie savo burnos higienai skiria pakankamai dėmesio, neapleidžia ir vaikų dantų. O tie, kuriems dantų švara tėra nereikšmingas rūpestis, ir savo atžalų neskatina tinkamai pasirūpinti burnos higiena.

Maža to, neretai vaikų dantų higiena suaugusiesiems praslysta pro akis manant, kad tai tėra nematoma problema.

„Tėvai dažnai save ramina, kad dantys kažkur viduje, o sučiaupus burną jų nesimato – koks gi skirtumas, kokia dantų padėtis, – apmaudžią tiesą įvardija gydytoja. – Kaip vaikams nuo mažumės trinkame plaukus, kerpame nagus, taip turėtume valyti ir dantis. Nesvarbu, kad tai esą „nematoma“, – elementarią higienos abėcėlę primena medikė.

Tiesa, su vaikų dantukų priežiūra reikalų tėvams kiek daugiau. Savarankiškai išmokę laikyti šaukštą ar atsigerti iš puodelio, tinkamai manevruoti dantų šepetėliu vaikams dar – tolimas kelias.

Specialistė aiškina, jog mažiesiems dantis tėvai kaskart turėtų padėti valyti iki kol šie įgus rašyti raideles. Manoma, jog tada jų rankų judesiai tinkamai išlavėję ir valdyti dantų šepetėlį.

„Dažnai girdžiu tėvus sakant, kad jų trimetis jau valosi dantukus pats be jokių paraginimų ir priežiūros. Tačiau vaikų dantukus rekomenduojama tėvams valyti iki septynerių aštuonerių metų. Jaunesni nesugebėdami valdyti šepetėlio ir nesuprasdami valymo reikšmės tiesiog palaiko burnoje šepetėlį, pamaskatuoja, pakramto ir tiek“, – įsitikinusi R.Račienė. Specialistė pasakoja, jog, pavyzdžiui, Suomijoje, kur ypač vertinama dantų higiena, tėvai vaikams dantis valo iki dvylikos metų.

Dantų valymas – it spektaklis

Tikėtis, kad mažametis sąmoningai supras, kodėl svarbu prižiūrėti dantukus, anot medikės, neverta. Tik ūgtelėję, maždaug dešimties vaikai geba samprotauti ir suvokti pasekmes, kas bus, jei dantų nesivalys. Iki tol, kaip noriai vaikai įsitrauks į dantų valymo procesą, priklauso nuo tėvų… vaidybinių sugebėjimų.

„Tėvai turėtų apsišarvuoti kantrybe ir susitaikyti, kad sėkmingas dantų valymas – kaip mažas spektakliukas. Suaugusieji turi mokėti vaikus apžaisti, įtraukti į šį procesą, sudominti. Tai turi tapti smagiu dienos ritualu, o ne šiaip trumpu, mechaniniu procesu“, – įsitikinusi medikė.

R.Račienė pasufleruoja – stokojantiesiems fantazijos internete apstu dainelių, skirtų dantukų priežiūros edukacijai. Jei kam nepatinka dainelės, galbūt bus smagu valytis dantukus žiūrint mėgstamą filmuką, kitiems klausantis pasakėlių.

„Daug galvoti šiais technologijų laikais nereikia. Net ir specialūs vaizdo klipai su dainelėmis, kaip ir pats dantukų valymas, trunka dvi minutes. Kol dainelė groja, jūs darbuojatės“, – kalba pašnekovė.

Ypač efektyvus, anot gydytojos, ir pastaruoju metu ikimokyklinėse ugdymo įstaigose kolektyvinis dantukų valymas. Kai vaikai kartu, tarkim, eina valytis dantų, mažuosius tai nuteikia smagiai. Taip ši procedūra tampa ne nuobodžia rutina, o linksmu dienos ritualu.

Medikė teigia, jog vaikus taip pat maloniai nuteikia žaismingi dantų šepetėliai. Turėkite skirtingų spalvų – žiemos, pavasario, vasaros, rudens – šepetėlius. Tiesa, specialistė atkreipia dėmesį, kad šie turi būti keičiami kas tris mėnesius. Mat per šį laiką ne tik susidėvi šepetėlių šereliai, bet ir prisikaupia bakterijų.

„Papildomai dantų šepetėlį reikėtų keisti ir persirgus virusinėmis ligomis. Deja, apie tai dar retas pagalvoja“, – primena R.Račienė.

Žinomų mamų patirtis

Veronika Montvydienė:

– Kadangi su dukra į dantukų valymą žiūrėjome ypač atsakingai, neturime jokių problemų ir su antruoju vaiku. Mažasis broliukas mato sesers pavyzdį ir supranta, kad kitaip būti negali – dantis valytis privaloma be jokių išlygų. Neleidžiame to paversti žaidimu – atskiriame, kas yra privaloma pareiga, o kas – malonumai.

Manau labai svarbu pačių tėvų nuoseklumas. Negalima praskysti nė dienos, kad vaikai nesuprastų, jog vos labiau paprotestavus dantukų valymo pavyks išvengti. Be to, niekas taip gerai neveikia, kaip geras tėvų pavyzdys. Mudu su vyru dantų higienai teikiame daug dėmesio. Vaikai turi įprotį po dantų valymo bėgti pasirodyti tėčiui. Jis apžiūri ir įvertina darbą. Žinoma, dantis valyti padedame abu. Renkamės gerus šepetėlius, vaikams patinkančią dantų pastą. Pasirinkti tikrai yra iš ko.

Aistė Jasaitytė-Čeburiak:

– Vaikų dantų valymas skatina mano kūrybiškumą. Net pati save nustebinu, kokia kartais galiu būti fantazuotoja. Savo mergaitėms, kol valau dantis, pasakoju įvairias istorijas, o jos klausosi išsižiojusios, kaip jas kažkas stebi, ir džiaugiasi, kad rūpinasi dantukais. Vis bandai užkalbėti, sudominti, neišvengiamas pareigas pateikti originaliai. Vaikams žaidimai yra priimtina mokymosi forma, tačiau šalia to turi ir edukuoti, diegti supratimą, dėl ko tai svarbu. Kaip nenupiešti visko tik rožiniais akiniais ir neapipinti vien pasakomis, yra tikras tėvų menas. Čia visai kaip filme apie koncentracijos stovyklą „Gyvenimas yra gražus“ , kai vaikas patiki, kad visa, kas aplinkui vyksta, tėra žaidimas. Bandai surasti būdą, kad tai vaiko vidinio pasaulio netraumuotų.

Laura Mazalienė:

– Kiekvieną dieną dantis valome dviem dukroms – keturmetei ir dvimetei. Su vyresnėle niekada neturėjome bėdų – smagiai valomės dantis nuo mažų dienų. Tikriausiai didžiausią įtaką šiam geram rezultatui padarė dainelė apie dantukus „Dvi minutės ryte, dvi minutės vakare. Tiek laiko reikia valytis dantukus ir bakterijoms vėl riesta bus“.

Na, o su mažėle viskas daug sunkiau. Jokie spektakliai, dainos nepadeda. Filmukų sąmoningai nerodome. Tokiu atveju, manau, vaikas sąmoningai nedalyvauja dantukų valymo procese, nesusikoncentruoja. Mums geriausiai veikia naujas dantų šepetėlis ir pasta, kurią mažėlė renkasi pati. Einame į vaistinę, lyginame. Su naujomis priemonėmis kelias dienas dantukų valymas vyksta sklandžiai, o vėliau tenka ir pakariauti… Daug kalbame, aiškiname, kodėl tokia rutina reikalinga, kartais surezonuoja, kartais nelabai. Padeda ne tik kalbėjimas, bet ir valymasis kartu, ar prašymas, kad dukros mums su vyru valytų dantis. Jos labai džiaugiasi galėdamos tai padaryti. Turime tokią taisyklę – iš pradžių leidžiame joms pačioms valyti dantukus, o tada mes su vyru patikriniame, įvertiname jų darbą ir jei reikia, dar pervalome.

TAIP PAT SKAITYKITE