Neretai atvėsusių orų palydovu tampa peršalimo ligos ir kosulys. Šiemet kosulys įgavo dar ir kitą reikšmę – tai vienas pagrindinių COVID-19 infekcijos simptomų. Todėl sveikatos specialistai sako, kad nevalia į kosulį žiūrėti pro pirštus, o kosulio gydymas turėtų būti prioritetu. Vaistininkė pataria, kokiais atvejais po ranka turėtų būti vaistai nuo kosulio, o kuomet arbata nuo kosulio.
„Dažnai į vaistinę užėję žmonės klausia, kaip gydyti kosulį, prašo duoti kokių nors vaistų nuo jo nė negalvodami, koks būtent kosulys juos vargina – drėgnas ar sausas. Jeigu savijauta negerėja, o kosulys ne tik nesitraukia, bet ir stiprėja, pakilo kūno temperatūra – vaistai nuo kosulio nebepadės, būtina kreiptis į gydytoją ir išsitirti dėl COVID-19 infekcijos, atlikti kitus būtinus tyrimus“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Inga Pociulienė.
Kosulio gydymas – ką reikėtų žinoti?
Pasak vaistininkės, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, koks kosulys žmogų vargina – sausas ar drėgnas, intensyvus ar retas, spazminis ar priepuolinis, prieš kiek laiko atsirado, kokioje padėtyje žmogui esant, kuriuo paros metu dažniausiai kartojasi.
„Nėra vieno vaisto, kuris tiktų visiems kosulio tipams gydyti, todėl labai svarbu išsiaiškinti, koks šiuo metu kosulys kamuoja žmogų. Pavyzdžiui, viršutinių kvėpavimo takų infekcijų metu dažniausiai pačią pirmą dieną ima varginti sausas kosulys, o apie trečiąją dieną, jeigu gydomasi, kosulys tampa drėgnu, pradedama atsikosėti. Būtent drėgnas kosulys praneša apie sveikimą, nes jo metu pasišalina kvėpavimo takų ligų sukėlėjai bei sekretas“, – aiškina I. Pociulienė.
Intensyvus, sausas ir drėgnas kosulys vienu metu reiškia bronchitą. Virusiniam laringitui būdingas prikimęs balsas, sausas lojantis kosulys. Sergant astma, kamuoja spazminis kosulys, keliantis dusulį, būdingas kvėpavimas su apsunkintu iškvėpimu.
„Ūminis kosulys gali trukti iki 3 savaičių, o užsitęsusiu kosuliu laikomas tas, kuris trunka 3–8 savaites. Lėtiniu vadinamas kosulys, varginantis daugiau nei 8 savaites. Tokia kosulio trukmė gali išduoti apie galimą astmą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą ar net onkologines ligas. Ilgalaikis kosulys dažnai atsiranda ir rūkantiems žmonėms“, – teigia vaistininkė.
Alergija žiedadulkėms, naminiams gyvūnams, namų dulkių erkutėms, pelėsiams taip pat gali sukelti kosulį, kuris gali pasireikšti priepuoliais, kartais net iki dusimo.
Kaip gydyti sausą kosulį?
Pagrindinis kosinčių žmonių klausimas, anot vaistininkės, yra slopinti kosulį ar verčiau palengvinti atsikosėjimą.
„Slopinti kosulį reikia tokiu atveju, jeigu jis yra sausas, intensyvus ir varginantis. Tuomet pirmąsias dvi ligos dienas kosulį galima malšinti įvairiais būdais. Šią funkciją atliekančių vaistų būna tiek augaliniu, tiek cheminiu pagrindu, tablečių arba sirupo pavidalu. Sauso kosulio šiukštu negalima gydyti gleives skystinančiais vaistais, nes pastarieji tik erzina kvėpavimo takus ir žmogus dar daugiau sausai kosėja“, – įspėja ji.
Įprastai po 2–3 dienų kosulys drėksta, žmogus ima atsikosėti. Tuomet jau rekomenduojama vartoti vaistus, skystinančius bronchų sekretą ir skatinančius sekreto šalinimą iš kvėpavimo takų. Tokių vaistų pasirinkimas taip pat yra nemažas – galima rinktis iš tablečių, sirupų ir lašų. Uždegimui ir skausmui malšinti taip pat tinka ir vaistai nuo skausmo.
„Vaistų nuo drėgno kosulio pasirinkimas priklauso nuo jo intensyvumo ir trukmės. Svarbiausia yra įsidėmėti, kad tokio kosulio negalima gydyti kosulį slopinančiais vaistais, nes tuomet bronchų sekretas kaupiasi kvėpavimo takuose, gali pakilti temperatūra, atsirasti dusulys ir vystytis plaučių uždegimas“, – apie esmines gydymosi klaidas kalba I. Pociulienė.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės teigimu, ne visada reikia griebtis vaistų. Jei kosulys nėra užsitęsęs, o žmogus nekarščiuoja arba temperatūra pakilusi nežymiai, galima sėkmingai gydytis ir namuose. Kartais pakanka ir paprasčiausio poilsio. Jeigu leidžia aplinkybės, medikamentų patartina vengti nėščiosioms ir vaikams. Jiems rekomenduojama gydymą pradėti nuo švelnesnių, natūralesnių priemonių, o kitų išeičių ieškoti joms nepadėjus.
„Kosulio gydymui patarčiau pasitelkti inhaliaciją su druskos tirpalu, į kurį galima įlašinti kelis lašus eukalipto eterinio aliejaus. Išimtis – jei kvėpuos mažas vaikas arba naudojamas elektrinis inhaliatorius. Naudinga nakčiai įtrinti krūtinę ir nugarą tepalu, kurio sudėtyje būtų mentolio, pušų eterinio aliejaus arba ant krūtinės užsidėti orkaitėje arba mikrobangų krosnelėje sušildytą vyšnių kauliukų pagalvėlę. Jei pagalvėlės žmogus neturi, galima į drobinį maišelį įpilti nemaltų linų sėmenų ir taip pat pašildyti. Įkaitusios sėklos maloniai sušildo krūtinę ir ramina kosulį“, – natūralias priemones rekomenduoja ji.
Kuri arbata nuo kosulio yra efektyviausia?
Kai kosulys lengvas ir žmogus kosėja rečiau nei kas valandą, papildomų vaistų gerti nebūtina. Pakanka tik vartoti daugiau skysčių, drėkinti patalpas, atlikti inhaliacijas. Tokiais atvejais taip pat labai tinka įvairių vaistažolių arbatos, kurias pagal skonį galima pagardinti medumi, citrina ar imbiero griežinėliu. Medus taip pat slopina kosulį, turi antibakterinių savybių ir padeda organizmui lengviau kovoti su infekcija.
„Ramunėlių arbata geriausiai įveikia kosulį, ramunėlių nuoviras tinka ir gerklei skalauti, mėtų arbata taip pat padeda kovoti su tokiais peršalimo simptomais kaip gerklės skausmas, sloga, kosulys ir karščiavimas. Tačiau nėščiosioms šių vaistažolių rekomenduočiau vengti, taip pat ir čiobrelių arbatos. Šaltalankių arbata labai tinka sergant plaučių uždegimu, kai kamuoja įsisenėjęs kosulys, kartais šaltalankių nauda prilyginama antibiotikų poveikiui. Liepžiedžių arbata veikia panašiai kaip vaistai nuo kosulio, nes stimuliuoja bronchų liaukų sekreciją, lengvina atsikosėjimą. Aviečių arbata, taip pat aviečių lapų arbata ne tik mažina skausmą ir karščiavimą, bet ir gydo kosulį“, – vaistažolių arbatas vardija I. Pociulienė.
Kol kosulys sausas, ji pataria gerti islandinės kerpenos, paprastųjų saldymedžių šaknų, vaistinių svilarožių šaknų, tūbių žiedų arbatas ir jų mišinius. Jei kosėjama drėgnai, tuomet reikia rinktis vaistinių čiobrelių, pušų pumpurų, raudonėlių, siauralapių gysločių vaistažoles.
