Šaltuoju metų periodu rankų oda neretai parausta, suskilinėja ar pradeda šerpetoti, o dėl koronaviruso pandemijos pradėjus dažniau dezinfekuoti rankas, žvarbus oras jų odai tampa dar pavojingesnis. „Camelia“ vaistininkė Sigita Izmalkova pasakoja, kokių veiksmų reikėtų imtis, kad rudenį ir žiemą rankos išliktų sveikos, bei kokios sudėties ieškoti, renkantis drėkinančias ir saugančias priemones.
Vaistininkės teigimu, šaltuoju sezonu apie rankų priežiūrą pirmiausia reikėtų pradėti galvoti nuo jų plovimo. Anot S. Izmalkovos, sušalusių rankų jokiu būdu negalima plauti karštu vandeniu, o renkantis muilą, reikėtų atkreipti dėmesį į kelias detales.
„Karštu vandeniu plaunant rankas, plečiasi jų kapiliariai, atsiranda odos dirglumas ir paraudimai, todėl geriausia rankas plauti šiltu vandeniu. Tai rekomenduojama daryti su skystu muilu, nes jis labiau drėkina odą. Apskritai, renkantis muilą, geriau, jeigu jo sudėtyje yra vitaminų A, D ir E arba pantenolio – šios medžiagos mažina odos sudirgimą“, – sako „Camelia“ vaistininkė.
Dezinfekantą turėtų naudoti ne visi
Pasak S. Izmalkovos, rankas rudenį ir žiemą dirgina ne tik šaltas oras, bet ir staigūs temperatūrų pokyčiai, o jeigu dar naudojame ir dezinfekcinį skystį, rankų oda tampa dar pažeidžiamesnė.
„Dezinfekante esantis spiritas žaloja lipidinę odos plėvelę ir taip naikina natūralų apsauginį odos barjerą. Dėl to prie jos lengviau „kimba“ įvairios bakterijos, virusai, o pati oda tampa mažiau atspari aplinkos faktoriams. Kai lauke žvarbu, dažnai naudojant dezinfekcinį skystį padidėja tikimybė susidurti su įvairiomis problemomis, pradedant odos skilinėjimu, paraudimu ar šerpetojimu, baigiant rimtesniais susirgimais – dermatitu, egzema, uždegimu ar net bakterine infekcija. Tokiais atvejais gali prireikti ne tik vaistininko, bet ir gydytojo bei chirurgo pagalbos“, – teigia S. Izmalkova.
„Camelia“ vaistininkė priduria, kad žmonėms, turintiems odos problemų ir sergantiems tokiomis ligomis kaip žvynelinė ar dermatitas, vertėtų vengti dezinfekcinių skysčių, nes jie rizikuoja turimų susirgimų paūmėjimu.
Kokių medžiagų ieškoti rankų kremo sudėtyje?
S. Izmalkovos teigimu, kiekvienam gyventojui savo namuose būtina turėti rankų kremo, ypač artėjant žiemai. Anot specialistės, renkantis šią priemonę, ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį.
„Toli gražu ne visada brangiausias kremas labiausiai tiks jūsų rankoms – svarbiausia atkreipti dėmesį į odos būklę ir priemonės sudėtį. Pavyzdžiui, kai oda yra labai išsausėjusi ar susiduriama su rimtesnėmis problemomis, reikėtų rinktis kremus su terminiu vandeniu – ši medžiaga turi priešuždegiminių savybių. Taip pat apsauginėse priemonėse esantis šlapalas pašalina negyvos odos paviršių ir dėl to kremas gali įsiskverbti giliau, drėkinti ją labiau, o tokoferolis atstato odos plėvelę ir skatina jos regeneraciją. Tai – bene svarbiausi dalykai, kurių reiktų ieškoti rankų kremo sudėtyje“, – pasakoja S. Izmalkova.
Odos ir organizmo būklė – susijusi
„Camelia“ vaistininkė primena, kad prieš tepant kremą, rankas reikia nuplauti ir nusausinti, o apsauginę priemonę naudoti bent 2–3 kartus per dieną. Jeigu rankų oda labai išsausėjusi, specialistė rekomenduoja jas palaikyti šiltame vandenyje apie 2 minutes, švelniai nuvalyti ir tik tada tepti kremą. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad po tokios procedūros rekomenduojama į lauką neiti bent 2 valandas.
„Rankų odą reikia drėkinti ir „iš vidaus“. Dažnai rankų odos būklei įtakos turi ne tik aplinkos faktoriai, bet ir mūsų organizmas. Oda gali rausti ir suskirsti dėl tam tikrų medžiagų trūkumo, tad visuomet naudinga pagalvoti apie papildomą žuvų taukų, vitamino A ir D vartojimą“, – akcentuoja vaistininkė S. Izmalkova.
