Nors pandemija kiek apribojo ir apsunkino galimybes keliauti, didžiausiems slidinėjimo entuziastams tai nesutrukdė pasimėgauti žiemos pramogomis populiariausiuose Europos kalnų kurortuose. Juose lietuvių šį sezoną ir vėl netrūko, o kartu ir jų patirtų nelaimingų atsitikimų. Draudimo bendrovės ERGO Žalų administravimo departamento vadovas Baltijos šalyse Gytis Matiukas sako, kad slidinėjant patirti sužalojimai gali ne tik sugadinti atostogas, bet, nepasirūpinus tinkamos apimties draudimu, lemti ir nemenkus nuostolius.
Anot G. Matiuko, traumų slidinėjimo trasose pasitaiko tiek naujokams, tiek labai patyrusiems slidininkams, o dažniausiai tokiomis aplinkybėmis patiriami kelio sąnarių sužalojimai – meniskų ir raiščių plyšimai. Neišvengiama ir riešo patempimų ir rankos stipinkaulių ar alkūnkaulių lūžių, dažniausiai patiriamų griuvimo metu į žemę remiantis ištiesta ranka.
„Sunkesniais atvejais patiriami blauzdos kaulų ir šlaunikaulio kaklelio lūžiai. Pasitaiko ir galvos smegenų sutrenkimų, kurie dažniausiai patiriami dėl blogai susegto šalmo. Snieglentininkai gan dažnai susižaloja veidus, susilaužo nosis. Dauguma šių traumų reikalauja neatidėliotino medikų dėmesio, kuris, priklausomai nuo konkrečios šalies, klinikos ir suteikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, gali nemažai kainuoti. Dėl to vykstant slidinėti visuomet rekomenduojama pasirūpinti tinkamos apimties nelaimingų atsitikimų ar kelionių draudimu“, – sako G. Matiukas.
Tai atvejais, kai slidinėdami žmonės patiria traumas, išlaidos už užsienyje suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas būna gerokai didesnės. Atskirais atvejais jos gali siekti keturženkles ar penkiaženkles sumas. Ypač brangiai gali kainuoti pagalba, kuomet traumą patyrusį slidinėtoją į gydymo įstaigą tenka transportuoti sraigtasparniu ar atlikti operacijas – ypatingai tokiose brangiose šalyse kaip Šveicarija.
„Dėl to vykstant slidinėti būtina įsitikinti, kad turimas draudimas dengia visas aktualias rizikas. Pavyzdžiui, standartinis kelionių draudimas gali nebūtinai apimti aktyvių veiklų metu ar užsiimant žiemos sportu patiriamų traumų rizikas. Jeigu naudojamasi su banko kortele susietu ar įvairių tarpininkų suteikiamu kelionių draudimu, prieš kelionę taip pat reikėtų gerai pasidomėti, kokias rizikas toks draudimo polisas apima ir kokias išimtis numato. Tai gali padėti išvengti nemalonių siurprizų ir didelių nuostolių“, – pažymi G. Matiukas.
Draudimo eksperto teigimu, nors vykdami slidinėti į užsienį gyventojai dažniausiai jau pasirūpina draudimu, tačiau apie tai nebūtinai pagalvoja aktyviai pramogaudami Lietuvoje. Visgi pavojai tyko ne tik kitų šalių slidinėjimo kurortuose, bet ir vietiniuose žiemos pramogų centruose. Nepaisant to, slidinėdami tokiose vietose gyventojai nebūtinai pasirūpina nuo nelaimingų atsitikimų saugančiu draudimu. G. Matiuko teigimu, jo išmoka nelaimės atveju gali kompensuoti patirtas gydymo išlaidas ir padėti gauti geresnės kokybės sveikatos priežiūros paslaugas.
„Visgi nereikėtų manyti, kad nelaimingų atsitikimų ar kelionių draudimas leidžia pamiršti atsargumą ir slidinėjimo trasoje elgtis lengvabūdiškai. Saugumas užsiimant žiemos sportu visuomet turėtų būti prioritetu. Slidinėti būtina tik pažymėtose trasose ir turint visas reikiamas apsaugos priemones. Kitu atveju atsitikus nelaimei draudimas negalios. Visgi dar svarbiau tai, kad atsakingas mėgavimasis žiemos pramogomis gali padėti išvengti rimtų traumų ir jų pasekmių“, – sako G. Matiukas.
Iš viso nuo praėjusių metų gruodžio pradžios iki šių metų vasario vidurio ERGO pagal nelaimingų atsitikimų draudimo sutartis, tarp jų ir nelaimingus atsitikimus slidinėjant, registravo beveik 1900 draudžiamųjų įvykių. Per šį laikotarpį gyventojams išmokėta arba rezervuota išmokų už maždaug 650 tūkst. Eurų.
