Paveldimo vėžio atvejais dažniausiai kalbama apie genų mutacijas, kurios didina riziką susirgti krūties, kiaušidžių, prostatos, rečiau – kasos vėžiu. Tačiau visais atvejais paveldimos genų mutacijos nulemia ne ligą, o tik polinkį ja susirgti. Tad ką daryti sužinojus apie riziką susirgti? Straipsnyje dalijamės 7 patarimais.
Mityba – pirmoje vietoje
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų gydytoja onkologė Edita Juodžbalienė tikina, kad didžioji dalis onkologinių ligų išsivysto dėl netinkamo gyvenimo būdo. Nacionalinis vėžio institutas pabrėžia, kad, laikantis sveikos gyvensenos ir vėžio prevencijos rekomendacijų, rizika susirgti vėžiu yra beveik 20 proc. mažesnė negu tiems, kurie į sveiką gyvenseną ir per didelį kūno svorį numoja ranka.
Venkite rūkytų ir sūdytų mėsos gaminių – kancerogeninių maisto produktų, kurie laikomi vėžio sukėlėjais. Kaip nepalankūs sveikatai vertinami daug gyvulinių riebalų turintys produktai, kepti, virti aliejuje. Taip pat gaminiai, kuriuose gausu cukraus. Tikimybę susirgti vėžiu didina riebus maistas ir nutukimas. Taigi mitybos koregavimas – pirmas žingsnis, kurį turėtume žengti, norėdami nesusirgti vėžiu.
Antras žingsnis – fizinė veikla
Sportuokite, judėkite, vaikščiokite ir mankštinkitės. Atraskite tokią judėjimo formą, kuri jums teiktų džiaugsmą, kad ir kas tai būtų: šokiai, ėjimas su šiaurietiškomis lazdomis ar jogos pratimai ant kilimėlio namie. „Moksliniais tyrimais nustatyta, kad fizinio aktyvumo metu pradeda veikti apsauginiai organizmo mechanizmai, kurie teigiamai veikia lėtinį uždegimą, stiprina imunitetą ir net koreguoja DNR pažeidimus, stabdo įvairių lokalizacijų vėžio atsiradimą“, – fizinio aktyvumo naudą vardija gydytoja onkologė E. Juodžbalienė. Pavyzdžiui, fiziškai aktyvioms moterims susirgti krūties vėžiu rizika yra 20–30 proc. mažesnė, palyginti su fiziškai neaktyviomis moterimis. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja pajudėti bent 30 minučių 5–7 dienas per savaitę.
Šviesios mintys padeda pasveikti
„Žmonės, įveikę onkologinę ligą, dažnai sako, kad jiems susidoroti su ja padėjo optimistinis požiūris į gyvenimą, pozityvios mintys“, – sako ilgametę darbo patirtį sukaupusi onkologė E. Juodžbalienė. Manoma, kad teigiamos mintys padeda sveikti, o neigiamos dar labiau pablogina būklę. Todėl kiekvienam reikėtų mokytis valdyti savo mintis, pažinti emocijas ir jokiu būdu nekaupti jų savyje.
Tikrintis būtina
Reguliari patikra – atsakymas, kaip laiku pastebėti vėžį. Šiandien Lietuvoje veikia net keturios onkologinių ligų ankstyvosios diagnostikos programos: gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos. Šiuolaikinės technologijos leidžia aptikti neapčiuopiamą vėžį, todėl ypač svarbu ateiti ir pasitikrinti.
Esant tam tikroms indikacijoms, atliekami onkogenetiniai tyrimai, kurie reikalingi ne tik diagnozei nustatyti / patvirtinti, bet ir individualizuotam gydymui parinkti. Naviko genetinė analizė padeda aptikti pakitimus vėžio genuose, kurie ir nulemia skirtingus ligos progresavimo mechanizmus. Genetinių tyrimų rezultatai lemia paciento gydymo pasirinkimą, leidžia numatyti ligos eigą ir atsaką į gydymą. Priklausomai nuo genetinio tyrimo atsakymo pacientams skiriamas individualiai parinktas gydymas.
Antioksidantai – prieš vėžį
Anot garsaus fitoterapeuto Juozo Ruolios, norėdami nesusirgti onkologine liga, mitybą turime papildyti tokiomis medžiagomis, kurios slopina su piktybėjimu susijusių genų raišką, koreguoja imuninę sistemą ir veikia navikų atsiradimą ir vystymąsi. Tai gali būti junginiai, kurie inicijuoja pakitusių ląstelių žūtį ir skatina normalių ląstelių dalijimąsi.
Norint nesusirgti vėžiu, ypač naudingi yra augalai antioksidantai. Mitybą papildžius tam tikromis vėžio vystymąsi stabdančiomis medžiagomis, galima sumažinti šių ligų išsivystymo tikimybę. Tai itin svarbu žmonėms, kuriems rizika susirgti vėžiu yra didesnė.
Mokslas atsigręžia į skystus polifenolius
Fenoliniai junginiai – tai didelė augaluose esančių veikliųjų medžiagų grupė, kuriai priklauso ir polifenoliai. Šie junginiai ne tik suteikia spalvą ar sustiprina vaisių skonį bei aromatą, bet ir dalyvauja augimo bei dauginimosi procesuose, padeda augalams apsisaugoti nuo negatyvių aplinkos veiksnių: mikrobinių ar grybelinių infekcijų, intensyvių ultravioletinių spindulių.
Polifenoliai naudingi tiek sveikiems asmenims, tiek sergantiems. Anot J. Ruolios, polifenoliai yra didžiausias antioksidantų šaltinis.
„Mokslinėje literatūroje pateikiamuose tyrinėjimuose yra įrodytas teigiamas polifenolių poveikis imunitetui, nauda vėžio prevencijai, dar daugiau – gebėjimas sulėtinti pirmalaikio senėjimo procesus, širdies ir kraujagyslių bei galvos smegenų neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Parkinsono, Alzheimerio ligos, prevencijai. Polifenoliai taip pat gali padėti sumažinti kvėpavimo takų infekcijų riziką“, – pabrėžia onkologė E. Juodžbalienė.
Klinikinėje praktikoje labiausiai ištyrinėti du polifenoliai – tai kurkuminas, išgaunamas iš dažinių ciberžolių, ir resveratrolis, išgaunamas iš japoninių pelėvirkščių. Resveratrolis – vienas stipriausių polifenolių, kuris stabdo senėjimo procesus, padeda palaikyti normalią širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.
O dažinė ciberžolė (kurkuminas) padeda palaikyti imuninės, nervų, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų ir kepenų veiklą, normalų kepenų lipidų kiekį ir cholesterolio lygį kraujyje, gerina apetitą ir virškinimą. Daug tyrimų su dažine ciberžole atliekama onkologijos srityje. Kurkuminas yra unikalus ir daug žadantis polifenolinis junginys, tačiau jis mažai tirpus vandenyje ir organizme pasižymi prastu biologiniu prieinamumu. Su maistu pakliuvęs į skrandį ir žarnyną kurkuminas pasisavinamas blogai, o žarnyne bei kepenyse jis greitai suskaidomas į kitus junginius, todėl pagardinus maistą prieskoniu, turinčiu kurkumino, arba išgėrus kurkumino tablečių, kraujyje dažniausiai randami tik šios medžiagos pėdsakai.
Ragina rinktis apdairiai
Išgirdę apie polifenolių naudą, žmonės neretai susigundo reklamuojamomis tabletėmis ar kapsulėmis. Tačiau onkologė E. Juodžbalienė ragina rinktis apdairiai. „Įrodyta, kad iš polifenolių tablečių ir kapsulių mūsų organizmas pasisavina mažiau nei ketvirtadalį maisto medžiagų, tad, galima sakyti, pinigus išmetate į balą“, – sako medikė.
Spręsdami šią polifenolių pasisavinimo problemą, Lietuvos mokslininkai sukūrė skystus polifenolius, kurie iš karto skystu pavidalu keliauja į žarnyno limfagyslę, o iš ten yra išnešiojami po visą organizmą. Taip nedirginamos kepenys, skrandis, priešingai, nei naudojant tabletes ar kapsules.
„Siekiant maksimalios naudos sveikatai ir geresnio polifenolių pasisavinimo, labai svarbu, kad skystas resveratrolis su skystu kurkuminu būtų viename buteliuke“, – pabrėžia gydytoja onkologė E. Juodžbalienė.
