Kitaip nei kaupiant antros pakopos pensijų fonduose, tai, ar trečioje pensijų pakopoje sukaupta pinigų suma patenkins jūsų lūkesčius, iš dalies priklauso nuo jūsų paties veiksmų. „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė dalijasi patarimais, kurie galimai padės senatvę pasitikti trečios pakopos pensijų fonduose sukaupus daugiau.
L. Načajienės teigimu, suprantama, kad kiekvienas trečioje pakopoje investuojantis žmogus nori sukaupti kuo daugiau, o tai gali nulemti ne vien tik investicinė grąža, bet ir jo sprendimai.
„Kaupiant antroje pensijų pakopoje, tam tikrų investavimo aspektų, tokių kaip įmokų dydis, dažnis ir panašiai, patys žmonės kontroliuoti negali. O štai investuojant į trečios pakopos pensijų fondus, didele dalimi senatvėje sukaupta suma priklauso nuo jų pačių, pradedant kuo ankstyvesniu kaupimu ir baigiant nuolatiniu papildomų lėšų investavimu“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Kuo anksčiau, tuo geriau
Pasak pašnekovės, pradėti kaupti trečios pakopos pensijų fonduose niekada nevėlu. Vis dėlto, labiau tikėtina, kad startavę anksčiau – pavyzdžiui, vos gavę pirmąjį darbo užmokestį – per laikotarpį iki pensinio amžiaus, sukaupsite daugiau. L. Načajienė akcentuoja, kad to priežastis – sudėtinių palūkanų efektas.
„Investuojant trečios pakopos pensijų fonduose, palūkanos yra uždirbamos ne tik nuo asmens į sąskaitą įneštos sumos, bet ir nuo uždirbtų palūkanų. Tai reiškia, kad jūsų turtas fonde susideda iš atliktų įmokų, palūkanų ir palūkanų nuo palūkanų. Tad kuo ilgiau kaupsite, tuo daugiau laiko ši suma galės augti. Tiesa, investicijų grąža priklauso ir nuo rinkų pokyčių, tad ji gali ir kilti, ir kristi, tačiau ilguoju laikotarpiu rinkų svyravimai turi mažiau įtakos galutinei grąžai“, – pasakoja ekspertė.
Pasirinkti savo rizikos lygį atitinkantį fondą
Dar vienas svarbus dalykas, galintis padėti sukaupti daugiau – tinkamas fondo rizikos lygio pasirinkimas. Trečios pakopos pensijų fonduose fondų valdytojai gyventojų kaupiamas lėšas skirtingomis proporcijomis investuoja į įvairias turto klases, pavyzdžiui, didesne rizika pasižyminčias akcijas ar stabilesne turto klase laikomas obligacijas.
Šioje pakopoje kaupiantys žmonės patys nuo pat pradžių pasirenka pensijų fondą, o kartu ir jo rizikos lygį. Pasak L. Načajienės, šį sprendimą reikia priimti atsakingai, atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas.
„Pavyzdžiui, jei žmogus yra jaunas, jam rekomenduojama investuoti į didesne rizika pasižyminčius pensijų fondus, kad būtų išnaudojamas pilnas jo investicijų potencialas. Žmogui senstant, pamažu vis aktualiau tampa išsaugoti jau sukaupto turto vertę ir iki pensinio amžiaus patirti kuo mažiau rinkos svyravimų. Todėl vyresniems asmenims jau rekomenduojama kaupti mažesnę akcijų dalį turinčiuose fonduose“, – teigia ekspertė.
Įmokas mokėti reguliariai
Tam, kiek sukaupsite trečios pakopos pensijų fonde, įtakos gali turėti ne tik anksti pradėtas taupymas ar kaupimas atitinkamame fonde, bet ir įmokų reguliarumas. Pasak L. Načajienės, realūs istoriniai pavyzdžiai rodo, kad reguliarių bei periodinių įmokų, palyginus su tos pačios sumos investavimu „vienu ypu“, nauda ypač akivaizdi recesijos ar rinkų svyravimų metu.
„Svyruojant finansų rinkoms ar recesijos metu reguliarios įmokos yra mažiau jautrios pokyčiams ir galiausiai atneša daugiau naudos nei vienkartinė investicija. Pavyzdžiui, prieš pat ekonomikos kritimą investuota didesnė vienkartinė suma po metų gali turėti ir neigiamą grąžą, o tą pačią sumą investuojant dalimis kas mėnesį, po metų ji jau gali atnešti pelno. Taip yra todėl, kad, įmokas atliekant periodiškai, dalis jų yra pervedamos, kai akcijų ir kitų vertybinių popierių kaina yra mažiausia, tad jie įsigyjami pigiau ir anksčiau ar vėliau vis tiek pradeda atnešti grąžą“, – sako pašnekovė.
Padėti kaupti gali ir darbdavys
Svarbu paminėti, kad į trečios pakopos pensijų fondo sąskaitą įmokas gali atlikti ne tik joje kaupiantis asmuo, bet ir, pavyzdžiui, jo darbdavys, tad toks susitarimas su darboviete taip pat gali padėti sukaupti didesnę sumą.
„Pervedimus į savo darbuotojų trečios pakopos fondų sąskaitas atliekanti įmonė tokiu būdu gali jiems parodyti papildomą rūpestį. Tiesa, apie šią galimybę žino dar ne visi darbdaviai, todėl darbuotojai turėtų nebijoti patys inicijuoti pokalbio apie tokią motyvacinę priemonę. Juolab, kad darbdaviui atliekant įmokas į šią sąskaitą, nėra taikomi „Sodros“ ir gyventojų pajamų mokesčiai“, – sako L. Načajienė.
Bent dalį papildomų pajamų nukreipti į fondą
Dar vienas būdas, galintis padėti sukaupti didesnę sumą – ugdyti tokius įpročius, kaip, pavyzdžiui, paaugus jūsų pajamoms atitinkamai padidinti ir į trečios pakopos fondą atliekamas įmokas, o gavus neplanuotų lėšų, jas investuoti.
„Padidėjus žmogaus darbo užmokesčiui, nebūtinai padidėja ir jo išlaidos. Todėl rekomenduojama į trečios pakopos fondą periodiškai pervesti bent dalį prie atlyginimo pridėtos sumos. Be to, taupymui paprasčiau atidėti ir netikėtai gautas pajamas, pavyzdžiui, priedą prie algos ar atgautą GPM dalį nuo įmokų, sumokėtų į trečios pakopos fondą. Kadangi šios pajamos nepaveikia kasdienių žmogaus išlaidų, susigrąžintus pinigus patariama reinvestuoti atgal į trečios pakopos pensijų fondą ir tokiu būdu, tikėtina, sukaupti dar daugiau“, – pabrėžia „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
GPM lengvata pasinaudoti gali nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurių pajamos yra apmokestinamos 15, 20, 27 arba 32 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. Tai – pagal darbo sutartį ar individualią veiklą dirbantys žmonės, taip pat asmenys gaunantys kitas pajamas, apmokestinamas GPM.
