Vyresni nei 60 m. nuo kibernetinių atakų nukentėję žmonės per metus patyrė 966 mln. dolerių nuostolių, kai tuo tarpu nukentėjusieji iki 20 m. – 71 mln., skelbta 2020 m. JAV Federalinio tyrimų biuro internetinių nusikaltimų ataskaitoje. Šios tendencijos taip pat pastebimos ir Lietuvoje. Donatas Drakickas, „Tele2“ produkto vadovas, sako, kad nors su vyresniais šeimos nariais reikia kalbėti apie virtualioje erdvėje tykančias grėsmes, tačiau vien to nepakanka – būtina diegti ir papildomas priemones, kurios apsaugotų juos nuo sukčių.
„Internetiniai sukčiai stengiasi apgauti įvairių amžiaus grupių žmones, tačiau senjorai yra vieni iš pažeidžiamiausių asmenų. Jie neturi prieigos prie tiek daug įvairių informacijų šaltinių, kurie padėtų apsisaugoti ir susipažinti su sukčiavimo schemomis, tad jaunesni šeimos asmenys turėtų skirti laiko ir papasakoti jiems, ko derėtų saugotis virtualioje erdvėje. Papildomą saugumą užtikrinti padeda ir įrenginiuose įdiegta kenkėjiškas nuorodas blokuojanti apsauga“, – sako D. Drakickas.
Sukčių akiratyje – senjorai
Dažniausiai vagišiai prieš vyresnius žmones rengia fišingo (angl. „phising“) atakas, kurių metu stengiasi išvilioti pinigus. Tam taikomi įvairūs metodai, pavyzdžiui, sukčiai gali atsiųsti el. laišką arba asmeninę žinutę su kenkėjiškomis nuorodomis. Pagrindinis tokių apgaulių tikslas – išvilioti asmeninius duomenis, tokius, kaip el. bankininkystės prisijungimai ar kita jautri informacija.
Vyresnio amžiaus žmonės neretai turi paskyras „Facebook“ ar kitose socialinių tinklų platformose. Vagišiai naudojasi ir tuo – jie kuria netikras paskyras, kuriose dažniausiai apsimeta kuriuo nors artimu žmogumi, mezga pažintis, o susidraugavę ir įgavę senjorų pasitikėjimą, siunčia žinutes, prašančias nuspausti kenkėjiškas nuorodas.
Pasikalbėti neužtenka
Kaip sako D. Drakickas, daugelis vyresnių amžiaus žmonių patiki tokiomis apgaulėmis, nes nežino, kaip elgtis tokioje situacijoje, išsigąsta ar jaučia gėdos jausmą. Sukčiai to ir siekia – jie naudojasi tomis progomis, kai žmonės pasimeta ir priima skubotus sprendimus. Kaip sako ekspertas, pirmiausia reikia pasikalbėti su savo seneliais ir paaiškinti jiems, kaip tokios atakos veikia.
Galima surašyti net trumpas instrukcijas, kaip jie turėtų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje susidūrus su kibernetiniais nusikaltėliais. Visgi, D. Drakickas sako, kad vien pokalbio neužtenka – senjorų įrenginiuose rekomenduojama įdiegti papildomus sprendimus, užtikrinančius papildomą apsaugą nuo kibernetinių atakų.
Kaip padeda interneto apsauga?
Papildomą apsaugą nuo fišingo atakų suteikia interneto apsauga, veikianti tinkle. Ji atpažįsta ir užblokuoja kenkėjiškomis programomis užkrėstus interneto puslapius, identifikuoja netikras el. parduotuves ar identiškai tikroms atrodančias banko ir kitas svetaines.
Ši interneto apsauga aptinka kenkėjišką srautą ne tik internete, bet ir įvairiose aplikacijose, o ja pradėti naudotis – itin paprasta. Nereikia nieko diegti ar siųstis – pakanka paslaugą užsisakyti mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ savitarnos svetainėje. Sprendimas veikia visuose išmaniuose įrenginiuose – kompiuteriuose, išmaniuosiuose telefonuose.
Be to, apsauga gali blokuoti ir individualiai pasirinktus puslapius internete. Pavyzdžiui, galite nustatyti, kad jūsų seneliai nematytų jokio turinio, susijusio su nusikaltimais, pramogomis ir net negautų reklamų. Jeigu poreikių neatitinka iš anksto numatyti kategorijų filtrai, galite kurti savo leidžiamų/draudžiamų puslapių sąrašus, kad paslaugą pritaikytumėte veiksmingai vyresniųjų apsaugai.
