Karantino metu daugiau laiko praleidžiame namuose. Pasikeitęs gyvenimo ritmas padarė mus sėslesnius – ne tik apribojo laisvalaikio pramogas ir malonumus, tačiau daugelį privertė ir įprastą biuro bei mokyklos aplinką perkelti į namus. Dėl to galėjo keistis mūsų kasdieniai buities vartojimo įpročiai bei su tuo susijusios išlaidos. Kyla natūralus noras taupyti.
Didžiausia Lietuvoje vandens tiekimo bendrovė „Vilniaus vandenys“, įprastai per parą Vilniaus mieste ir aplinkiniuose rajonuose fiksuojanti apie 94 tūkst. kubinių metrų vandens suvartojimą, pastebi, kad per pirmąjį karantiną jo vartojimas buvo netolygus, o bendrai sunaudota maždaug 7 proc. mažiau vandens, lyginant su laikotarpiu iki karantino.
Didžiausias vandens suvartojimo kritimas buvo jaučiamas centrinėje Vilniaus dalyje – Senamiestyje ir Naujamiestyje – kur vyrauja paslaugų sektorius, o gyvenamuosiuose rajonuose priešingai – vandens suvartojimas išaugo, labiausiai – Kalnėnuose, Trakų Vokėje, Gulbinuose, Verkiuose. Tokias tendencijas vandentvarkos specialistai sieja su šiuo periodu pasikeitusiomis gyvenimo aplinkybėmis: restoranams, viešbučiams ir kitiems verslams sustabdžius veiklą, kuri labiausiai sutelkta centrinėje miesto dalyje, natūraliai krito ir vandens suvartojimas, o štai gyventojai, daugiau laiko nei įprastai praleidę namuose, jo vartojo daugiau.
„Prasidėjus antrajam karantinui esame pilnai pasirengę vėl galimiems vandens vartojimo šuoliams. Taupumo sumetimais gyventojams patariame labiau sekti savo vandens suvartojimą, tačiau dėl jo tiekimo vartotojai gali būti ramūs. Esame pasiruošę ir galimų avarinių situacijų metu operatyviai pristatyti vandenį klientams“, – sako bendrovės „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Anot vandenį tiekiančios bendrovės „Vilniaus vandenys“ specialistų, gyventojams, norintiems labiau taupyti ir sąmoningiau kontroliuoti vandens suvartojimą, galioja paprasti, tačiau laiko išbandyti sprendimai:
- Galvojantiems, kaip sutaupyti, pirmiausiai patariama sekti vandens suvartojimą. Ir ne tik, kiek vandens suvartojama per mėnesį, bet, tarkime, vandenį gerti iš čiaupo prieš tai jį įsipilant į tam tikrą indą – taip tiksliai žinosite, kiek litrų vandens maistui gaminti ar atsigaivinti suvartoja jūsų šeima.
- Dar vienas naudingas patarimas – atsakingai prižiūrėti ir rūpintis savo buitine technika, ypač vandens nuleidimo bakeliais, kad jie veiktų tinkamai, o jei kyla bėdų, nedelsti ir kviesti meistrą, nes jo paslaugos gali atsieiti pigiau nei nuolat patiriami vandens nuostoliai, už kuriuos tenka susimokėti.
- Taip pat patariama skalbti drabužius ir plauti indus tik pilnai užpildžius skalbykles ir indaploves. Jei jų pilnai užpildyti, kaip rekomenduoja gamintojas, nepavyko, o plovimas yra būtinas, tuomet geriau plaukite rankomis. Panaudotą vandenį, ypatingai jei nenaudojate agresyvios buitinės chemijos, galėsite panaudoti ir antrą kartą – pavyzdžiui laistyti augalams.
- Valantis dantis ar muilinantis rankas be reikalo nelaikykite atsukto čiaupo. Šie kasdieniai higienos ritualai tik atrodo esantys labai trumpi, o jei iš tiesų tam sugaištate labai mažai laiko, vadinasi juos atliekate neteisingai. Specialistai rekomenduoja rankas muilintis bent pusę minutės, o dantų valymui skirti nors 3 minutes. Atminkite, kad per minutę iš čiaupo išteka maždaug 7 litrai vandens. Štai kiek jo galite sutaupyti nešvaistydami veltui!
- Vandenį taupyti galima ir renkantis maudynes duše, o ne vonioje. Remiantis oficialia statistika, prausiantis vonioje sunaudojama apie 100 litrų vandens, duše – trečdaliu mažiau.
Taip paprastai vandenį galima taupyti buityje, tačiau specialistai to nepataria daryti higienos ir sveikatos sąskaita, ypač šiuo periodu, kai tai tampa kaip niekad aktualu.
