Gydytoja kardiologė: šaltis ir kvėpavimo takų infekcijos – širdžiai pavojingas duetas

Kardiologai

Žiemos metu daugiau pacientų sulaukia ne tik traumatologai, bet ir gydytojai kardiologai, kadangi žema oro temperatūra neretai lemia įvairius širdies veiklos sutrikimus. Kokį poveikį šaltis daro širdžiai, kraujagyslėms ir kraujospūdžiui bei kokie yra papildomi veiksniai, žiemą didinantys širdies sutrikimų riziką, atsako gydytoja kardiologė.

„Žiemą per šalčius sulaukiame daugiau pacientų, besiskundžiančių sutrikusia širdies veikla ar pakilusiu kraujospūdžiu. Kai šalta, širdis turi dirbti intensyviau, kad organizmas palaikytų šilumą. Dėl to padidėja kraujospūdis, padažnėja širdies ritmas, sumažėja kraujagyslių elastingumas, suprastėja deguonies ir kitų medžiagų išnešiojimas, kraujas sutirštėja, gali susidaryti krešuliai. Nemažą papildomą riziką kelia ir šaltajam sezonui būdingos kvėpavimo takų ligos“, – sako gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė.

Šildytis alkoholiu pavojinga

Anot J. Jurgaitytės, širdies ir kraujagyslių funkcijų sutrikimus gali lemti ne tik dideli šalčiai, bet ir nuo teigiamos iki itin žemos temperatūros staigiai besikeičiantys orai. Prisitaikyti prie oro temperatūros pokyčių lengviau jauniems žmonėms, nes jų kraujagyslės elastingos, tuo tarpu vyresnių nei 50-55 metų amžiaus žmonių kraujagyslės jau yra linkusios spazmuoti ir labiau reaguoja į pasikeitusią temperatūrą, tad amžius yra laikomas vienu iš rizikos veiksnių.

Sustiprinti neigiamą šalto oro poveikį širdies būklei gali ir kai kurie kiti širdies ligų rizikos veiksniai, tokie kaip didelis cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas ir alkoholio vartojimas.

„Rekomenduoju vengti alkoholinių gėrimų, nes jie kartu su žema oro temperatūra gali sukelti širdies priepuolį. Žiemą organizmas, siekdamas padidinti bendrą kūno temperatūrą, nukreipia daugiau kraujo iš odos į vidaus organus. Alkoholis pakeičia šį procesą, padidindamas kraujo tekėjimą į odą (žmogus jaučia šilumą) ir sukeldamas staigų kūno temperatūros kritimą vidaus organuose. Tad alkoholio suteikiamas šilumos pojūtis yra apgaulingas, iš tikrųjų jis mažina bendrą kūno temperatūrą ir didina hipotermijos bei širdies sutrikimų riziką“, – aiškina ji.

Gydytoja atkreipia dėmesį ir į tai, kad jokiu būdu negalima savavališkai nutraukti gydytojų paskirtų medikamentų vartojimo. Jos teigimu, pasitaiko, kad vaistus kraujospūdžiui reguliuoti geriantys asmenys nutaria praleisti vieną kitą tabletę, ypač pastebėję, kad kraujospūdis laikosi normos ribose. To daryti nereikėtų, nes kraujospūdžio kontrolė turi būti pastovi, o nepavartojus vaisto kraujospūdžio kontrolės nebelieka, kyla hipertenzinės krizės rizika.

„Jei kraujospūdis mažesnis, nereikėtų pasitikėti vieno matavimo rodmenimis, geriau palaukti valandą, išgerti skysčių ir vėl pasimatuoti kraujo spaudimą. Paprastai kraujospūdis per tiek laiko susinormalizuoja, jei nėra kažkokių rimtesnių priežasčių. Gydymo režimą svarbu išlaikyti geriant ir keletą atskirų vaistų, ir politabletes, kuriose yra skirtingi vaistai kraujospūdžiui ir cholesteroliui reguliuoti. Su politabletėmis kiek paprasčiau, jos geriau toleruojamos, yra prailginto veikimo, užtenka vienos tabletės per parą, todėl dienos metu žmogus vartoja mažiau tablečių. Bet kokiu atveju, jei kyla neaiškumų, savavališkai geriau nieko nesiimti, o pasitarti su šeimos gydytoju“, – sako J. Jurgaitytė.

Ji pastebi, kad vis daugiau pacientų žino apie politabletes ir būtų linkę rinktis jas vietoje kelių skirtingų tablečių. Tą patvirtina ir 2022 m. lapkritį atlikta visuomenės apklausa – 49 proc. šalies gyventojų esant poreikiui prašytų gydytojo skirti jiems politabletes vietoje dviejų skirtingų tablečių.

Riziką didina kvėpavimo takų infekcijos

J. Jurgaitytė aiškina, kad norint sumažinti žemos oro temperatūros poveikį širdžiai, reikėtų stengtis šaltame ore būti kuo trumpiau, būti atokiau nuo žvarbesnio vėjo, dėvėti keletą drabužių sluoksnių, šiltus galvos ir rankų apdangalus. Viršutiniai drabužiai turėtų būti atsparūs drėgmei ir vėjui, nes netinkama apranga lemia pernelyg didelį organizmo šilumos netekimą, kuris savo ruožtu gali provokuoti išemiją, širdies skausmus.

„Širdies sutrikimų riziką didina ir fizinis krūvis, todėl patariama šaltu oru jo vengti arba bent jau užsiiminėti fizine veikla saikingai, įskaitant sniego kasimą ar spartesnį pasivaikščiojimą. Žmonėms sniego kasimas, ypač jei jo nedaug ir plotas nedidelis, gali neatrodyti labai didelis fizinis krūvis, tačiau jei pacientas turi ir daugiau rizikos veiksnių, jų nekoreguoja, tokia veikla gali išprovokuoti net miokardo infarktą“, – aiškina gydytoja kardiologė.

Kaip ypatingai svarbų dalyką ji įvardija pakankamą skysčių vartojimą žiemą, nes kraujospūdis yra su tuo glaudžiai susijęs – kartais jam pakoreguoti pakanka išgerti reikiamą kiekį skysčių. Todėl net jei nesinori gerti ir netroškina, būtina gurkšnoti vandenį.

Grįžus iš lauko reikėtų šildytis ne karštais, o maloniai šiltais skysčiais, kad sušalęs organizmas negautų šoko. J. Jurgaitytė nepataria šildytis geriant kavą, nes joje esantis kofeinas gali lemti kraujospūdžio padidėjimą, stiprius širdies plakimus.

Be to, žiemą lengviau plinta kvėpavimo takų infekcijos, kurios gali apsunkinti širdies darbą ir net sukelti priepuolį. Londone atlikto ir žurnale „European Respiratory Journal“ paskelbto tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau kaip 2 tūkst. vyresnių nei 40 metų žmonių, metu nustatyta, kad žmonėms, persirgusiems plaučio uždegimu ar gripo virusu, maždaug savaitę po užsikrėtimo kyla padidinta infarkto rizika ir iki mėnesio – insulto rizika. Todėl svarbu nenumoti ranka į kvėpavimo takų infekcijų prevencines priemones: skiepus, rankų plovimą bei dezinfekavimą, vengti lankytis daug žmonių sutraukiančiose viešose vietose.

TAIP PAT SKAITYKITE