Nors moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgalaikis cholesterolį mažinančių vaistų (statinų) vartojimas sumažina tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, vaisto pavadinimą išgirdę pacientai vis dar labiau linkę pasikliauti sklandančiais gandais negu gydytojų rekomendacijomis.
Įrodyta, kad, sumažinus blogojo cholesterolio kiekį organizme, kraujagyslėse esančios aterosklerozinės plokštelės apsaugomos nuo plyšimo, sumažinama trombų susidarymo rizika. Paskirtų cholesterolį mažinančių vaistų nevartojimas gali turėti neigiamos įtakos sveikatai.
Ar iš tiesų reikia bijoti statinų, ką apie juos turi žinoti pacientai, klausiame Respublikinės Šiaulių ligoninės Kardiologijos skyriaus kardiologės Julijos Jurgaitytės.
– Kokius pagrindinius dalykus turėtų žinoti pacientai apie statinus?
– Jau ne vienerius metus Lietuvoje kalbame apie didžiulį sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis bei su tuo susijusias komplikacijas. Vienas iš keleto pagrindinių rodiklių, galinčių parodyti žmogaus sveikatos būklę, yra cholesterolio kiekis kraujyje. Per didelis cholesterolio kiekis gali paskatinti aterosklerozės plokštelių atsiradimą ne tik širdies, bet ir smegenų bei kitose stambiosiose žmogaus kūno arterijose. O tam, kad išvengtume aterosklerozės sukeliamų padarinių – infarkto ir insulto, neretai cholesterolio kiekį tenka mažinti statinais.
Vienas svarbiausių dalykų, kurį noriu akcentuoti – tai laiku atlikta profilaktinė patikra ir vizitas pas gydytoją. Net jei, atrodytų, ir nejaučiate jokių simptomų.
Deja, bet reikia pripažinti, kad tikrintis skuba ne visi – vieni mano, kad jiems cholesterolio nereikia kontroliuoti dėl sveikos gyvensenos, kiti – kad yra per jauni tokiems tyrimams. Mes, gydytojai, tai vadiname vienais dažniausių mitų – iš tiesų cholesterolio kiekis gali padidėti ne tik vyresnio amžiaus, bet ir sveikai gyvenantiems, antsvorio neturintiems (liekniems) ir jauniems žmonėms.
– Kada būtina pradėti vartoti statinus?
– Daug metų kalbama apie tiesioginį padidėjusio cholesterolio ir kraujagyslių ligų ryšį, kuris lemia aterosklerozės atsiradimą ir progresavimą. Viena didžiausią riziką susirgti turinčių žmonių grupių, kuriai priklauso pacientai, jau sergantys krūtinės angina, cukriniu diabetu, persirgę miokardo infarktu ar insultu, turintys ryškų genetinį polinkį kauptis cholesteroliui, rekomenduojama nedelsiant pradėti vartoti statinus ar užtikrinti tęstinį vartojimą.
Laiku nustačius ir paskyrus medikamentinį gydymą statinais ar politablete (vyraujant gretutinei ligai – arterinei hipertenzijai), galima sumažinti išeminių įvykių, tokių kaip miokardo infarktas ar insultas, riziką.
– Ar dažnos situacijos, kai dėl įvairiausių mitų apie statinus pacientai vengia juos vartoti? Kokie mitai yra dažniausi?
– Vienas pagrindinių mitų, dėl kurių pacientai vengia vartoti statinus – baimė, kad, pradėjus vartoti cholesterolį mažinančius vaistus, tai tęsti reikės visą gyvenimą, o ilgalaikis medikamento vartojimas turės įtakos kepenų funkcijai.
Norėčiau pabrėžti, jog norint pasiekti gerų rezultatų kartais pakanka pakeisti gyvenseną, tačiau tai ilgas ir daug valios reikalaujantis procesas. O kai kalbame apie didelę riziką sveikatai, kurią sukelia padidėjęs cholesterolio kiekis, eksperimentams tiesiog neturime laiko.
Su pacientais būtina kalbėtis, juos drąsinti, paaiškinti vaistų naudą, atsakyti į visus jiems rūpimus klausimus. Vis dėlto mitas dėl galimo poveikio kepenų funkcijai yra nepagrįstas, šalutinis statinų poveikis pasireiškia itin retai.
Kai pacientai dėl savo baimių nenori vartoti statinų, gelbėja politabletė, jungianti vaistus nuo aukšto kraujospūdžio ir cholesterolio. Viena politabletė pacientams atrodo patrauklesnis variantas nei dvi atskiros.
Tenka išgirsti ir pacientų nuogąstavimų, jog žmogus nejaučia statinų veiksmingumo, tačiau akivaizdus skirtumas gydytojui matomas vos atlikus kraujo tyrimus. Paprastai cholesterolio rodiklių pokyčiai pastebimi po 6–8 savaičių statinų vartojimo.
Dešimtmečius atliekami tyrimai rodo, kad statinai gelbsti gyvybes, ir tai turėtų būti pagrindinis šių vaistų pasirinkimo veiksnys. Reikėtų dar didesnio visuomenės sąmoningumo ir švietimo, kad būtų tikima ne gandais, o medikų rekomendacijomis, paremtomis mokslinių tyrimų rezultatais.
– Kokie galimi padariniai atsisakius vartoti statinus?
– Padidėjusi mažo tankio (MTL) cholesterolio koncentracija kraujyje yra vienas pagrindinių aterosklerozės ir kitų širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Nustačius rizikos veiksnių sukeltą dislipidemiją, pirmiausia būtina koreguoti gyvenseną ir pašalinti minėtus veiksnius, kad būtų sulėtintas ar sustabdytas cholesterolio rodiklių augimas ir aterosklerozės procesas.
Jei vien gyvensenos pokyčiais sureguliuoti cholesterolio koncentracijos nesiseka, taikomas medikamentinis gydymas statinais.
– Kokią svarbiausią žinutę norėtumėte perduoti pacientams, kurie atsisako vartoti statinus?
– Širdies sveikata – tai ne vien tai, kad gydytojas išrašo receptą, o pacientas išgeria tabletę. Teigiama statinų įtaka sveikatos būklei yra įrodyta daugybe mokslinių tyrimų. Tačiau noriu pabrėžti, kad viena tabletė negali pakeisti sveikos gyvensenos įpročių. Gyvenimo būdo pokyčiai (mityba, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai) visada bus prioritetas siekiant suvaldyti širdies ir kraujagyslių ligas.
Gydytojas jums paskiria statiną todėl, nes mano, jog per ateinančius 10 metų yra didelė tikimybė, kad jus ištiks insultas ar širdies ūminis išeminis įvykis. Tad kai vaistininkas jums išduos medikamentą pagal išrašytą receptą, paklauskite savęs: „Kodėl man gresia širdies liga?“ ir „Ką dar galiu padaryti, kad to išvengčiau?“.
