Triukšmas ne tik trukdo susikaupti ar ilsėtis, bet gali turėti neigiamą įtaką žmogaus sveikatai – Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įspėja, kad triukšmas gali sukelti miego, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, lemti prastesnius darbo ir mokymosi rezultatus ar net sukelti klausos sutrikimus. Triukšmą namuose dažniausiai sukelia buitinė technika, televizoriai ir garso technika, žiemą prie jų prisijungia šildymo sistemos. Specialistai atkreipia dėmesį, koks šildymo įrangos skleidžiamas garsas yra normalus, o kada reikėtų susirūpinti.
„Dažnu atveju renkantis šildymo įrangą net nėra galimybės pasiklausyti, kaip ji veikia, tad tenka pasikliauti gamintojo pateiktomis techninėmis specifikacijomis“, – pasakoja NØRDIS šilumos siurblius Lietuvoje platinančios „Baltic Refrigeration Group“ Šildymo ir kondicionavimo skyriaus vadovas Mindaugas Beniušis.
Tylūs prietaisai namuose darosi būtinybė
Pagal Lietuvoje triukšmo lygį reglamentuojančią higienos normą, gyvenamosiose patalpose dienos metu vidutinis triukšmas turėtų siekti 45 decibelus (dBA), leidžiamas maksimalus triukšmas – 55 dBA. Tai apima tokį garsą, kurį skleidžia įprastas ir vidutinis kalbėjimas, šuns lojimas ar lietus. Nakties metu miegamuosiuose kambariuose leidžiamas vidutinis triukšmas siekia 35 dBA – palyginimui laikrodžio tiksėjimas siekia 30 dBA.
„NØRDIS šilumos siurblių oras-vanduo išorinių blokų skleidžiamas garso slėgio lygis svyruoja nuo 44 dBA iki 55 dBA. Kuo mažesnis skleidžiamas triukšmas, tuo geriau, tačiau svarbu suprasti, kad galingesnė įranga skleis daugiau triukšmo, nes kompresorius ir ventiliatorius veikia didesniu našumu. Lyginant skirtingų gamintojų įrangą, reikėtų atkreipti dėmesį, kas yra lyginama – garso slėgio ar garso galios lygis – tai yra skirtingi parametrai“, – aiškina M. Beniušis.
Kitas svarbus aspektas – 3 decibelų skirtumas žmogaus klausos suvokiamas kaip dvigubai didesnis garsas.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Giedrės Tautkevičienės, vis daugiau žmonių susiduria su varginančio triukšmo padariniais, tad namų aplinkoje reikėtų susikurti kuo ramesnę aplinką. Tai itin aktualu sudėtingomis sąlygomis dirbantiems ir stresą patiriantiems žmonėms.
„Gyvename įtemptais, informacijos pertekliaus laikais, tad gebėjimas atsipalaiduoti tampa būtina geros savijautos sąlyga. Jei žmogus visą dieną dirba su kompiuteriu, o vakare bando ilsėtis prie televizoriaus ar naršydamas internete – tai nėra produktyvus poilsis. Mus vargina ne tik mirgantys ekranai, bet ir garsi muzika ar įkyrus buitinės technikos skleidžiamas triukšmas, tad likus kelioms valandoms iki miego patarčiau rinktis ramesnę aplinką, kurioje mažiau dirginančių vaizdų ir garsų“, – pataria vaistininkė G. Tautkevičienė.
Šilumos siurblių gamintojai vis dažniau į įrangą integruoja tyliojo veikimo režimus, kurie sumažina skleidžiamą triukšmą reguliuodami kompresoriaus ir ventiliatoriaus sukimosi greitį. Aktyvavus tylųjį režimą atitinkamai sumažėja ir įrenginio šildymo galia.
Triukšmo šaltinis – nebūtinai šilumos siurblys
Nors šilumos siurbliai oras-vanduo nėra laikomi triukšminga įranga, kurią reikėtų slėpti spintoje, juos montuojant patariama atsižvelgti į įrengimo vietą.
„Įprastai šilumos siurblių vidinis blokas yra montuojamas katilinės patalpoje ar namų hole, jei nėra išskirtos vietos – virtuvėje ar kitoje patalpoje. Kur kas daugiau triukšmo skleidžia išorinis blokas, montuojamas lauke – montuojant būtina atsižvelgti, ar jis neskleis triukšmo į kaimynų namų langus ar kito pastato sieną, dėl ko garsas galėtų stipriau rezonuoti“, – komentuoja šildymo įrangos ekspertas.
Neretai triukšmą kelia ne šilumos siurblio kompresorius ir ventiliatorius, bet dėl netinkamai atliktų montavimo darbų sklindanti vibracija – vibruoti gali tiek prie specialaus rėmo pritvirtintas išorinis blokas, tiek pats rėmas, netinkamai pritvirtintas prie pamato. Vibracijos keliamas triukšmas gali kilti ir nuo šaldymo agento vamzdžių, besiliečiančių prie išorinio modulio korpuso ar kitų metalinių konstrukcijų.
Papildomo nepageidaujamo triukšmo gali kilti įrenginiui veikiant atsitirpinimo režimu ir dėl kažkokių priežasčių susidariusiam vandeniui nenubėgant, o vėl užšąlant ir kaupiantis ant išorinio bloko dugno bei trukdant suktis ventiliatoriaus sparnuotei ir pan.
„Su šaldymo agentu veikiančioje įrangoje būna įvairių garsų – keičiantis kompresoriaus veikimo greičiui, šaldymo agento vamzdžiuose girdisi čiurlenimas, burbuliavimas ar šnypštimas, tačiau šie garsai nėra itin garsūs ir neturėtų kelti nerimo“, – pastebi M. Beniušis.
Suabejojus dėl šilumos siurblio veikimo triukšmingumo, ypač pasigirdus neįprastiems garsams, patariama elgtis pagal situaciją – jei pradeda sklisti itin didelis triukšmas, įrenginį reikėtų išjungti. Visais atvejais vertėtų pasitarti su specialistu – neretai dalis problemų išsprendžiama tiesiog pokalbio telefonu metu.
