Prasidėjus koronaviruso pandemijai dezinfekcinis rankų skystis tapo kasdieniu gyvenimo atributu, stengiantis apsisaugoti nuo plintančio viruso. Vis dėlto panašu, kad daugiausiai etanolio savo sudėtyje turintį skystį imta naudoti išties kūrybingai – apytiksliai kas ketvirtas mūsų šalies gyventojas po ranka nuolat esančią priemonę naudoja žaizdoms dezinfekuoti, rodo reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.
Draudimo bendrovės BTA inicijuotoje apklausoje 27 proc. respondentų į klausimą, ar galima sumuštų, nubrozdintų ar įpjautų vietų dezinfekcijai naudoti rankų dezinfekcinį skystį, atsakė teigiamai. Nors daugiau kaip kas antras (56 proc.) taip nesielgia, tačiau vaistininkai perspėja, kad dezinfekcinį skystį reikėtų naudoti griežtai pagal paskirtį ir nerizikuoti savo sveikata.
„Rankų dezinfekcinio skysčio sudėtyje gali būti įvairių priedų, dirginančių pažeistą odą. Itin žaizdų dezinfekcijai netinkami dezinfekciniai geliai ir skysčiai, kurių sudėtyje gali būti glicerolio, citrinos rūgšties ir kitų priedų, galinčių apsunkinti žaizdos gijimą“, – teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė.
Sveikatos žalas administruojantys draudikai pastebi, jog su įvairiomis traumomis susijusių draudiminių atvejų nutinka bent po keletą šimtų atvejų per mėnesį.
„Kas mėnesį dėl draudimo išmokos kreipiasi apie 400 klientų, patyrusių įvairiausius nelaimingus atsitikimus – kaulų lūžius, sutrenkimus, didesnes ar mažesnes žaizdas bei kitus negalavimus. Vasarą tokių įvykių fiksuojame dar daugiau. Kai kuriais atvejais žmonėms būtina medikų pagalba, kitais – jie greičiausiai naudoja namuose turimas priemones žaizdų ar nubrozdinimų dezinfekavimui“, – komentuoja BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) reglamentus, rankų dezinfekcinio skysčio sudėtyje privalo būti ne mažiau nei 62 proc. etilo alkoholio. Dažniausiai Lietuvoje skirtingų gamintojų siūlomo rankų dezinfekcinio skysčio sudėtyje etilo alkoholio kiekis būna gerokai didesnis – 70 proc., kartais net 80 proc.
Pasak vaistininkės R. Janulytės, žmonės nuo seno įpratę žaizdas dezinfekuoti spiritu, degtine ar net odekolonu. Vis dėlto žaizdų dezinfekcijai spiritinių tirpalų, o ypač rankų dezinfekcinio skysčio, naudoti nereikėtų.
Vaistininkai rekomenduoja žaizdas dezinfekuoti su vandenilio peroksidu arba salicilo rūgšties spiritiniu tirpalu, kuris turi antibakterinių savybių ir stabdo bakterijų dauginimąsi.
„Pastebime, kad ne visi pacientai linkę dezinfekuoti žaizdas, nes baiminasi nemalonių pojūčių bei kad antiseptinė priemonė dirgins pažeistą odą ir sukels skausmą. Vis dėlto, žaizdų dezinfekcija yra būtina, ji ne tik apsaugo nuo galimų mikrobų ar bakterijų, bet ir pagreitina žaizdos gijimą. Šiuo metu galima įsigyti ir įvairių antiseptinių purškalų, kurie visiškai nedirgina pažeistos odos ir yra saugūs naudoti net jautriai vaikų odelei“, – pataria R. Janulytė.
Žaizdų dezinfekcijai dar galima naudoti jodo tirpalą, tačiau jo negalima tepti tiesiai ant pažeistos vietos – jodu galima tepti tik odą, esančią aplink žaizdą. Žaizdai negyjant ir šlapiuojant, ją galima plauti mikrobus naikinančiu kalio permanganato tirpalu, tepti briliantine žaluma.
„Žaizdoms dezinfekuoti dar tinkamas medicininis spiritas, tačiau jo galima įsigyti vaistinėje tik su receptu. Įprastai šį receptą gauna kūdikio susilaukę tėvai – medicininiu tirpalu dezinfekuojama kūdikio bamba, kol sugyja po virkštelės nukritimo, tad ši medicininė priemonė nėra plačiai prieinama“, – sako vaistininkė.
Draudimo bendrovės atstovas Ronaldas Grizickas atkreipia dėmesį, jog tarp manančių, kad žaizdoms tinkamas rankų dezinfekcinis skystis, daugiausia vyriškos lyties atstovų. Apklausos duomenimis, 17 proc. apklaustų šalies gyventojų neturi nuomonės, ar dezinfekcinis skystis tinka žaizdoms dezinfekuoti.
Balandžio pabaigoje vykdytoje „Spinter tyrimai“ apklausoje dalyvavo 1006 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
