Tie, kurie jau ne vienerius metus užsiima daržininkyste ir sodininkyste, paprastai būna atradę savus sėklų kiekius. Jei daržovės ar kiti augalai auginami tik savoms reikmėms, tikslūs apskaičiavimai nėra būtini, tačiau užsiimant rimtesne augalininkyste, jie leidžia numatyti, kokio derliaus galima tikėtis bei apsisaugoti nuo papildomų nuostolių.
Agronominė sėklų norma nusakoma išberiamų daigių sėklų kiekiu į hektarą. Nuo jos priklauso pasėlio tankis, maisto medžiagų poreikis, net augalų aukštis bei derliaus kiekis ir kokybė. Jei tokių rimtų skaičiavimų atlikinėti nesiruošiate, vis viena verta apsižiūrėti, kiek ir kokių sėklų dar yra likusių nuo praeitos sėjos bei kokių reikės nusipirkti. Tai padės kažkiek sutaupyti.
Sėklų daigumas
Svarbiausia, kad nuo pernai metų likusios sėklos būtų daigios. Antraip iš jų jokios naudos. Pagal patvirtintas normas, į rinką gali būti tiekiamos sėklos, kurių daigumas ne mažesnis nei 75-80 proc. Deja, laikant pakuotes stalčiuje, šis rodiklis tikrai nedidėja. Ant sėklų pakuotės paprastai būna nurodoma jų galiojimo data.
Kiek pakuočių pirkti?
Geriausia pirkti tiek, kiek reikia šių metų sėjai. Turite bent apytikriai įsivaizduoti, kiek gramų sėklų reikia vienai lysvei bei kiek lysvių norite turėti. Ant pakuotės gramai būna nurodyti, taip pat paprastai nurodoma ir kiek sėklų yra viename grame. Žinodami, kokiu atstumu reikia sėti, pagal tai galite apsiskaičiuoti, kiek gramų sėklų reikės vienam kvadratiniam arba išilginiam metrui. Sėklas sėti arba daigus sodinti verta daugmaž prisilaikant nurodytų atstumų, nes per tankiai augančios daržovės spaudžia viena kitą, gauna mažiau maistinių medžiagų iš dirvožemio ir derlius būna ne toks kokybiškas. Tuo tarpu susėjus per retai, neišnaudojamas dirvos plotas ir sudaromos sąlygos gausiau veistis piktžolėms.
Gali pasirodyti, kad tokia matematika niekam nereikalinga, tačiau ji apsaugo nuo nepanaudotų sėklų pakuočių kaupimo stalčiuose – o jau išsiaiškinome, kad ten jų kokybė negerėja.
